infa.lt

Trečiadienį (gegužės 18 d.) Europos Komisija pateikė 300 mlrd. eurų vertės planą, kaip iki 2027 m. atsisakyti Rusijos energijos importo, nors pripažino, kad tam reikės trumpalaikių investicijų į naują iškastinio kuro infrastruktūrą, kuri pakeistų rusiškos naftos ir dujų importą, rašo Euractiv.

ES vykdomoji institucija teigia, kad naujasis planas, pavadintas „REPowerEU”, kartu su jau pateiktais ekologinių priemonių teisės aktais padės Europai kasmet sutaupyti 100 mlrd. eurų dujų, naftos ir anglies importui.

„Putino karas, kaip visi matome, smarkiai trikdo pasaulinę energijos rinką”, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir pridūrė, kad jis parodė Europos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir su ja susijusį pažeidžiamumą.

„Dabar turime kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Esu giliai įsitikinusi, kad galime tai padaryti”, – tęsė ji.

Planą sudaro trys pagrindiniai elementai: energijos taupymas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimas ir Europos naftos ir dujų tiekimo diversifikavimas.

Į jį įtraukti nauji pasiūlymai iki 2030 m. padidinti ES atsinaujinančiosios energijos tikslą iki 45 proc., palyginti su pernai pateiktu 40 proc. tikslu, ir padidinti energijos vartojimo efektyvumo tikslą nuo 2021 m. liepos mėn. pateikto 9 proc. iki 13 proc.

Jame taip pat siūloma iki 2025 m. ir 2029 m. nustatyti privalomą saulės baterijų naudojimą viešuosiuose ir naujuose gyvenamuosiuose pastatuose.

„Kaip niekada svarbu, kad Europa taptų savo likimo šeimininke, padidintų savo atsparumą ir savarankiškumą ir toliau pirmautų pasaulyje sprendžiant klimato krizę”, – sakė ES klimato politikos vadovas Fransas Timmermansas.

Pagal planą iki 2022 m. pabaigos rusiškų dujų naudojimas bus sumažintas dviem trečdaliais. Vėliau priklausomybė nuo dujų bus mažinama palaipsniui, linijiniu būdu, nes reikės laiko atsinaujinančiosios energijos pajėgumams sukurti, sakė aukštas Europos Komisijos pareigūnas.

„Jei laikytumėtės šios linijos, energetinę nepriklausomybę pasiektumėte apie 2026 ar 2027 m.”, – pridūrė pareigūnas.

Atsinaujinantys energijos ištekliai – REPowerEU pagrindas

Europos Komisijos pasiūlyme teigiama, kad greitas ir masinis atsinaujinančiosios energijos, visų pirma saulės energijos, diegimas yra REPowerEU plano pagrindas.

Siekdama paspartinti energijos naudojimą, ES vykdomoji institucija nori supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, o naujus vėjo ir saulės energijos projektus paskelbti „svarbiausiu visuomenės interesu” ir nacionaliniu lygmeniu įvesti „patogias” zonas mažos rizikos aplinkai zonose.

Tačiau ES vykdomoji valdžia priduria, kad tai taip pat bus susiję su išlaidomis, ir teigia, kad pagal REPowerEU planą iki 2027 m. reikės papildomai investuoti 210 mlrd. eurų iš ES biudžeto ir anglies dioksido taršos leidimų rinkos pajamų. Tikimasi, kad iki dešimtmečio pabaigos šios išlaidos išaugs iki 300 mlrd. eurų.

Be to, greitas atsiskyrimas nuo Rusijos energetikos gali „lemti didesnių ir nepastovesnių energijos kainų laikotarpį dėl didėjančių iškastinio kuro sąnaudų”, įspėja Europos Komisija.

Siekdama spręsti šią problemą, ji primygtinai reikalauja imtis priemonių, kurios apsaugotų pažeidžiamiausius namų ūkius, įskaitant galimybę ES šalims apriboti dujų kainas vartotojams, „įskaitant namų ūkius ir pramonę”, ir apmokestinti nenumatytą pelną, kurį elektros energijos bendrovės gauna dėl dabartinių aukštų dujų kainų.

Iškastinio kuro vaidmuo

ES taip pat turės diversifikuoti naftos ir dujų tiekimą, atsisakydama rusiškų šaltinių, ir artimiausiu metu įgyvendinti naujus susitarimus. Tai apima susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų su JAV, Kanada ir kitomis šalimis ir bendros pirkimo platformos sukūrimą šalims, norinčioms joje dalyvauti.

„Turime būti skaidrūs, turime būti sąžiningi: turime trumpalaikę rimtą problemą dėl Rusijos, kurios negalima iš karto pakeisti atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais. Taigi turėsime eiti į pasaulį ir bandyti rasti alternatyvų rusiškoms dujoms”, – sakė F. Timmermansas, nurodydamas, kad užmegzti ryšiai su tokiomis šalimis kaip Egiptas, Izraelis, Alžyras ir Kataras.

Vienas iš svarbiausių šių derybų aspektų bus užtikrinti ilgalaikį tikrumą potencialiems naujiems tiekėjams. „Jie žino, kad mes atsisakome iškastinio kuro. Todėl, žinoma, jie skaičiuoja” ir klausia savęs, kada Europa nustos būti klientais, sakė F. Timmermansas.

„Taigi mes jiems siūlome tai, ką pavadinčiau dvigubu susitarimu: pirmiausia trumpalaikį susitarimą dėl mums reikalingo iškastinio kuro tiekimo, o paskui ilgalaikį susitarimą dėl jų įtraukimo į pasaulinę ekologiško vandenilio gamybos ir naudojimo sistemą”, – sakė jis.

Į planą taip pat įtrauktas „maždaug 10 mlrd. eurų finansavimas trūkstamoms dujų ir suskystintų gamtinių dujų jungtims, kad nė viena valstybė narė nebūtų palikta šaltyje, ir iki 2 mlrd. eurų finansavimas naftos infrastruktūrai, siekiant sustabdyti rusiškos naftos tiekimą”, – sakė M. von der Leyen.

Šie projektai papildys esamą dujų infrastruktūrą, įtrauktą į ES prioritetinių projektų sąrašą, įskaitant Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį, Lenkijos ir Slovakijos jungtį, Lenkijos ir Danijos dujotiekį „Baltic Pipe” ir Graikijos-Bulgarijos dujotiekį (IGB).

Be to, 2023 m. Kipre ir Graikijoje bei Gdanske (Lenkija) turi būti baigti statyti nauji suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai. Graikijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje taip pat įgyvendinami keli dujų saugojimo projektai.

Kai kurie Europos Parlamento įstatymų leidėjai teigė, kad trumpalaikis dėmesys naujų iškastinio kuro tiekėjų paieškoms gali sukelti laikiną išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą, į kurį reikėtų atsižvelgti įgyvendinant ekologiškus teisės aktus.

„Krizės metu, kai turime pakeisti rusiškas dujas, taip pat iš dalies anglimi, turėtume būti atsargūs ir daryti viską, kad padidintume atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, tačiau tam reikia laiko”, – sakė Vokietijos europarlamentaras Peteris Liese, vadovaujantis Europos Parlamento pozicijai dėl ES anglies dioksido rinkos reformos.

„Todėl daugiau užmojų veikiau reikėtų sutelkti į 2027-2030 m. laikotarpį”, – sakė jis.

Tuo tarpu iškastinio kuro svarbą plane kritikavo aplinkosaugos NVO. „Šie planai dar labiau paplonins energetikos milžinų, tokių kaip „Saudi Aramco” ir „Shell”, kurie dėl karo gauna rekordinį pelną, kišenes, o Europos gyventojai sunkiai apmoka sąskaitas”, – sakė „Greenpeace” ES klimato ir energetikos kampanijos atstovė Silvia Pastorelli.

„Komisija, daugiausia dėmesio skirdama vieno nešvaraus kuro šaltinio keitimui kitu, toliau finansuoja aplinkos niokojimą ir žmogaus teisių pažeidimus, o iškastinės dujos bus naudojamos dešimtmečiams”, – tęsė ji.

Tačiau Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra, kurios generalinis direktorius Francesco La Camera pavadino šį planą „drąsiu žingsniu, kuriuo siekiama paskatinti energetikos pertvarką ir pritraukti investicijas, kad sparčiau pereitume prie žaliosios energijos”.

F. Timmermansas pripažino, kad trumpalaikėje perspektyvoje Europoje gali padidėti išmetamo anglies dioksido kiekis dėl Europos pastangų pereiti nuo rusiškos energijos šaltinių.

„Galbūt šiek tiek ilgiau naudosime anglį – tai turi neigiamą poveikį išmetamam teršalų kiekiui”, – pripažino jis. Tačiau, pasak jo, tai kompensuos tuo pat metu vykstantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas. „Taigi iš esmės tikiuosi, kad mūsų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas bus netgi pliusinis”, – sakė jis, atsakydamas į EURACTIV klausimą.