infa.lt

Trečiadienį (gegužės 18 d.) planuojamame priimti politiniame dokumente Europos Komisija ragina ES valstybes nares intensyviau ruoštis „visiškam Rusijos dujų tiekimo sutrikimui” ir apsvarstyti galimybę imtis neatidėliotinų priemonių, pavyzdžiui, laikinai apriboti dujų kainas, rašo Euractiv.

Balandžio mėn. Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, Komisija prašo ES valstybių narių pasirengti pilno „tiekimo nutraukimo sukrėtimui”.

Nuo kovo vidurio gamtinės dujos parduodamos maždaug už 100 EUR/MWh, t. y. septynis kartus brangiau, lyginant su ilgamečiu kainų vidurkiu, o kartais jų kaina pasiekia 200 EUR/MWh, daugiausia dėl to, kad trūksta dujų iš Rusijos.

Dėl to padidėjo elektros energijos kainos, kurias daugiausia lėmė atsarginės elektros energijos gamyba dujomis kūrenamose elektrinėse.

Ir nors ankstesnės rudenį priimtos priemonės buvo pritaikytos nuolatinių aukštų dujų kainų situacijai spręsti, „kitokių priemonių rinkinį gali būti verta apsvarstyti tuo atveju, jei staiga labai dideliu mastu ar net visiškai sutriktų Rusijos dujų tiekimas ir dėl to atsirastų nepakeliamai aukštos dujų kainos ir nepakankamas dujų tiekimas”, – teigiama ES vykdomosios valdžios institucijos politikos dokumento projekte.

Pirmoji iš Briuselio numatytų naujų priemonių – tiesioginis įsikišimas į rinką, nustatant „didžiausią reguliuojamą gamtinių dujų kainą Europos vartotojams ir įmonėms (ES kainų viršutinę ribą)”, sakoma EURACTIV gautame projekte.

Nors nustačius viršutinę dujų kainų ribą iš karto palengvėtų vartotojų padėtis ir būtų užkirstas kelias infliaciniam spaudimui ekonomikai, ši nuostata yra labai prieštaringai vertinama net pačioje Europos Komisijoje.

„Vienas iš pagrindinių neigiamų padarinių yra tas, kad prarandame kainą kaip svarbią informaciją apie dujų paklausą krizės metu”, – rašė neįvardytas ES pareigūnas pasiūlymo tekste, kuris buvo pateiktas Komisijos padalinių vidaus peržiūrai.

„Kitas labai svarbus neigiamas poveikis yra tas, kad paskelbus dujų kainos viršutinę ribą krizės metu, šiandien sumažėja dujų pompavimas į saugyklas, o to reikia vengti bet kokiomis priemonėmis”, – pridūrė pareigūnas.

„Dujų kainos ribojimas nėra sprendimas”, – sakė Vokietijos žaliųjų frakcijos narys Michaelis Blossas. Užuot metę milijardus mokesčių mokėtojų pinigų Rusijai ir kitiems dujų tiekėjams, „turime šiuos pinigus panaudoti perėjimui prie energetikos ir šilumos ūkio”, pavyzdžiui, saulės stogams ir šilumos siurbliams, sakė jis portalui EURACTIV. „Tai labai sumažins kainas.”

„Mums reikia pirkėjų kartelio. Dujų kaina sumažės, jei G7 pirks dujas tik už mažą kainą. Tam mums reikia drąsos ir kūrybiškumo, todėl neturime tiesiog pasiduoti absurdiškai didelėms dujų kainoms”, – pridūrė M. Blossas.

Mokslininkai taip pat perspėjo dėl kainų ribojimo, sakydami, kad dėl to bus išeikvotos saugyklos ir įmonės bus atgrasomos nuo degalų papildymo.

„Dujų rinkose trumpalaikės neatidėliotinų sandorių kainos yra susietos su ilgalaikėmis būsimomis kainomis per dujų saugyklas”, – sakė Berlyno Hertie mokyklos energetikos politikos docentas Lionas Hirthas.

„Jei vyriausybės paskelbs apie būsimą kainų ribą, įmonės nebus skatinamos pildyti dujų saugyklas, o priešingai: staiga taps finansiškai patrauklu atidėti saugyklų papildymą ar net ištuštinti saugyklas šiandien ir pardavinėti dujas, kol kainos aukštos”, – rašytiniuose komentaruose EURACTIV sakė jis.

„Mažesnis saugyklų užpildymo lygis neatitinka Europos interesų”, – tęsė Hirthas, pabrėždamas, kad neatidėliotinas prioritetas yra užpildyti saugyklas prieš kitą žiemą.

Tai taip pat gali prieštarauti šiuo metu ES svarstomiems reglamentams, pagal kuriuos kiekvienais metais prieš žiemos šildymo sezoną būtų reikalaujama užtikrinti minimalų dujų atsargų kiekį.

„Jei tokie reikalavimai privers saugyklų operatorius užpildyti jas nepriklausomai nuo finansinių paskatų, dabartinės neatidėliotinų sandorių kainos nesumažės, nepaisant mažų ateities kainų lūkesčių”, – perspėjo Hirthas, kuris komentarus parašė kartu su ZHAW Energetikos ir aplinkos centro moksliniu bendradarbiu Ingmaru Šlechtu (Ingmar Schlecht).