infa.lt

alkas.lt nuotr.

VSD pateikė savo kasmetinę grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą (2022), kurios dalį, apie vidaus grėsmes, skelbiame čia:

2021 m. Lietuvoje po ilgo laiko tarpo įvyko kelios didelio masto protesto akcijos,jose dalyvavo nuo 5 iki 15 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis jų buvo taikūs šalies gyventojai, įgyvendinantys savo konstitucines teises reikšti nuomonę ir rinktis įtaikius susibūrimus, rašo VSD savo 2022 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime (58 pslp).

Tačiau šie renginiai pritraukė ir Kremliaus politikos rėmėjų, ekstremistines ideologijas ir destruktyvias sąmokslo teorijas propaguojančių asmenų, turinčių antikonstitucinių nuostatų ir smurtą matančių kaip įrankį siekti savo tikslų. Dėl šios priežasties per protesto akcijas neišvengta nedidelių incidentų, o vienas renginys baigėsi riaušėmis.

2021 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vykusi ir neramumais pasibaigusi protesto akcija, kurioje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių, iš kitų tokio pobūdžio renginių išsiskyrė tuo, kad jos organizavimas ir mobilizacinė kampanija truko labai trumpai – apie savaitę, o jos metu išsakyti nuomonę buvo leidžiama ir tokio dydžio renginių savarankiškai suorganizuoti negalintiems prokremliškiems politiniams marginalams.

Neramumuose dalyvavo tik nedidelė dalis į protesto akciją atvykusių žmonių ir nebuvo gauta duomenų, kad jie iš anksto derintų neramumų scenarijų ir savo vaidmenis jį įgyvendindami. Tarp protesto akcijos dalyvių, kuriems pareikšti įtarimai dalyvavus neramumuose, buvo asmenų, žinomų Lietuvos žvalgybai dėl dešiniojo ekstremizmo ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų propagavimo.

Minėtose protesto akcijose dalyvavo didžioji dalis aktyviausių Lietuvoje veiklą vykdančių prokremliškų politinių marginalų, kurie akcijas bandė panaudoti savo ideologinių nuostatų sklaidai ir naujų sekėjų paieškai. Kai kurių protesto akcijų dalyvių prokremliškiems marginalams išreikšta parama tapo paskata jiems aktyvinti veiklą ir pradėti kurti prokremlišką ir antivakarietišką politinę organizaciją.

Tokie planai yra naudingi Rusijai, ne vienus metus rodančiai suinteresuotumą, kad Lietuvoje atsirastų jai atvirai palankumą reiškianti politinė jėga, kokių yra kai kuriose kitose Europos valstybėse. Šių politinių jėgų atstovai siekia, kad jų valstybėse būtų priimti Kremliui politiškai ir ekonomiškai palankūs teisės aktai, dalyvauja tarptautiniuose Rusijos įtakos didinimo projektuose ir antivakarietiškose propagandos kampanijose.

Įvykusių protesto akcijų organizatoriai paramos Kremliaus ir jo sąjungininkų režimams atvirai nereiškia, tačiau didžioji dalis jų savo pareiškimuose atkartoja prokremliškų propagandistų vartojamus terminus, naratyvus ir sąmokslo teorijas, pvz., kvestionuoja Lietuvos suverenumą ar teigia, kad pabėgėlių krizę nulėmė NATO valstybių karinės operacijos Vidurio Rytuose.
–
Lietuvoje išlieka dešiniųjų ekstremistų teroro išpuolių rizika
–
Lietuvoje gyvena kelios dešimtys asmenų, aktyviai skleidžiančių dešiniojo ekstremizmo akceleracionizmo ideologijos propagandą skaitmeninės komunikacijos platformose. Kai kurie iš jų savo ideologines nuostatas pradeda platinti ir viešosiose vietose, ir protesto akcijose, klijuodami lipdukus ir dalydami skrajutes. Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą.

Dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti ir migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą. Taip pat kai kurių Europos valstybių dešiniųjų ekstremistų naudojamuose informaciniuose ištekliuose paskelbti raginimai vykti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį.

Dešinieji ekstremistai Lietuvoje skleidžia neapykantą kurstančią propagandą

Lietuvos dešiniųjų ekstremistų diskusijų grupėse yra platinamos savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijos, kovos menų bei karo taktikos literatūra ir didelio masto teroro aktus įvykdžiusių dešiniųjų ekstremistų manifestai.

Tokios tendencijos rodo, kad dešiniųjų ekstremistų veikla išlieka rizikos veiksniu valstybės saugumui, ir neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų
surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus.

Visą VSD grėsmių vertinimo medžiagą galima perskaityti ir atsisiųsti čia:

  VSD - 2022 Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (10,7 MiB, 1 626 atsisiuntė)