infa.lt

Ne laukti, o ruoštis. Ar Vakarai atsakys, jei Putinas smogs branduolinį smūgį?

25 balandžio
08:30 2022
paveikslėlis

Hirosima po branduolinio sprogimo

Po pirmųjų karinių nesėkmių Ukrainoje Vladimiras Putinas ėmėsi branduolinio šantažo. Vakarų žurnalistai, ekspertai ir politikai svarsto, kas nutiktų, jei Kremlius iš tikrųjų nuspręstų panaudoti taktinius branduolinius ginklus. JAV neseniai imitavo tokį scenarijų aukšto lygio karo žaidimuose: du iš trijų svarstytų scenarijų apėmė atsakomąjį branduolinį smūgį, rašo Insider.

Raudonas mygtukas šantažui

Likus porai dienų iki karo su Ukraina pradžios, Vladimiras Putinas kartu su Aleksandru Lukašenka vadovavo strateginio atgrasymo pratyboms, kuriose dalyvavo Oro ir kosmoso pajėgos, Pietų karinės apygardos pajėgos, Strateginės raketinės pajėgos, Šiaurės laivynas ir Juodosios jūros laivynas.

Kreipimesi, susijusiame su vadinamąja „specialiąja karine operacija”, V. Putinas gana nedviprasmiškai pagrasino Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų sąjungininkėms, siekdamas užkirsti joms kelią kištis į Ukrainos konfliktą:

„Kas bandys kištis į mūsų reikalus, juo labiau kelti grėsmę mūsų šaliai, mūsų žmonėms, turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus neatidėliotinas ir sukels jums tokias pasekmes, su kokiomis dar niekada savo istorijoje nesate susidūrę.”

O praėjus kelioms dienoms po invazijos, kuri greitai užstrigo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynyboje, Rusijos prezidentas davė įsakymą pervesti atgrasymo pajėgas į „specialųjį kovinės tarnybos režimą”. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pagal viešai žinomus teisės aktus strateginių branduolinių pajėgų „specialaus kovinio budėjimo režimo” nėra, rašo leidinys.

Vakarų žvalgybos duomenimis, po V. Putino pareiškimo keli branduoliniai povandeniniai laivai išplaukė į Šiaurės Atlanto vandenyną. Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno vadovybė tai suprato kaip signalą, o ne realią karinę grėsmę, tačiau nuo to laiko NATO atidžiai stebi Rusijos branduolinį arsenalą.

Pasaulis jau įsitikino Ukrainos pavyzdžiu, kad Kremliaus demonstruojami ketinimai lengvai gali virsti tikra eskalacija, o dabar ekspertai ir politikai suka galvą dėl klausimo: ką darys Vakarai, jei teks atsakyti į branduolinę ataką? Galimus atsakymus pateikia prieš kelerius metus amerikiečių surengti karo žaidimai.

Izoliuoti, o ne imtis atsakomųjų veiksmų

2016 m. Nacionalinio saugumo taryba (NSC), pagrindinė JAV prezidento patariamoji institucija saugumo klausimais, surengė karo žaidimą, imituojantį Rusijos puolimą prieš vieną iš Baltijos valstybių. Detalės aprašytos žurnalisto Fredo Kaplano knygoje „Bomba: Knygoje „Prezidentai, generolai ir slapta branduolinio karo istorija”. Jos kai kuriuos puslapius rasite čia, o autoriaus santrauką – čia.

Pagal šį scenarijų NATO pajėgos sėkmingai atlaiko invaziją ir laimi „ant žemės”, o tada Kremlius smogia mažo galingumo branduoliniais ginklais (dar vadinamais taktiniais branduoliniais ginklais, TNW) į priešo kariuomenės telkinius arba į karinę bazę Vokietijoje, kurioje dislokuoti bepiločiai orlaiviai, koviniai lėktuvai ar amunicija.

Karo žaidime dalyvavo NSC pavaduotojų komiteto, į kurį susirenka pagrindinių JAV vyriausybės, karinių ir žvalgybos agentūrų vadovų pavaduotojai, atstovai, ir iš pradžių diskusija vyko neišvengiamu klausimu: kokius branduolinius ginklus reikėtų naudoti ir į kokius taikinius?

Tačiau tada viceprezidento Džo Baideno ŪJoe Biden) patarėjas saugumo klausimais Kolinas Kalas (Colin Kahl), dabar prezidento J. Baideno vadovaujamas gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams ir kariniams reikalams, pakreipė diskusiją visai kita linkme.

Jis samprotavo, kad branduolinio ginklo panaudojimas pirmą kartą nuo 1945 m. pakeistų žaidimo eigą ir suteiktų retą progą suvienyti pasaulį prieš Rusiją, „izoliuoti” šalį ir labai susilpninti jos ekonominį ir karinį potencialą. Priešingai, atsakomasis branduolinis smūgis „normalizuotų” branduolinį ginklą kaip karo priemonę ir bet kuriuo atveju nesibaigtų konflikto sprendimu aljanso naudai, greičiau, ar su mažesniais nuostoliais.

Branduolinių ginklų panaudojimas (iš Rusijos pusės) pirmą kartą nuo 1945 m. suteiktų retą galimybę suvienyti pasaulį prieš Rusiją

Po kelias valandas trukusių diskusijų tiek civiliai, tiek kariškiai komiteto nariai (įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotoją Polą Selvą (Paul Selva) ir NATO pajėgų Europoje vyriausiąjį vadą Filipą Brydlovą (Philip Breedlove)) sutarė, kad bent jau pirmasis atsakas turėtų būti įprastinėmis pajėgomis, o ne branduolinė ataka.

Atsakomasis smūgis, bet ne Rusijai

Po mėnesio tą patį karinio žaidimo scenarijų sužaidė ir Šiaurės saugumo komiteto vadovų komitetas. Kaip ir pirmuoju atveju, generolų siūlymas pereiti prie atsakomojo smūgio buvo užginčytas tais pačiais argumentais: nekarinės priemonės (sankcijos, santykių nutraukimas, prekybos blokada) padarytų neproporcingai didelę žalą priešui.

Tuo pat metu gynybos sekretorius Ashtonas Carteris pareiškė, kad tokia raida sugriautų visą pasaulinę saugumo architektūrą, pagrįstą kariniais aljansais, kuriems vadovauja Jungtinės Valstijos, ir visų pirma Šiaurės Atlanto aljansą, nes partnerių tikėjimas Amerikos garantijomis grindžiamas besąlygišku postulatu dėl Vašingtono gebėjimo ir ryžto smogti, jei priešiški režimai panaudotų branduolinį ginklą.

Valstybės sekretoriaus pavaduotojas, o dabar JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas tada atsisakė stoti į kurią nors pusę.

Bet kokiu atveju komiteto nariai perėjo prie klausimo: jei branduolinis ginklas bus panaudotas, kur jis turėtų būti panaudotas? Pasiūlymui smogti Kaliningrado sričiai nebuvo pritarta, nes tai yra Rusijos teritorija, o tai reiškia, kad atsakydama į JAV smūgį, Maskva galėtų pulti jau JAV teritoriją. (kaip apdairu, ir saugu, kovoti svetimose teritorijose) Galimybė atakuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas užpultoje Baltijos šalyje taip pat buvo atmesta dėl pernelyg didelių šalutinių aukų grėsmės, tarp NATO valstybės narės civilių gyventojų.

Dauguma dalyvių galiausiai pritarė kompromisui – branduoliniam smūgiui artimiausiai Rusijos sąjungininkei, Baltarusijai, nors pagal to meto karo žaidimų scenarijų ši šalis nedalyvavo Rusijos karinėje invazijoje.

Kompromisas kariniame žaidime pasirodė esąs branduolinis smūgis artimiausiai Rusijos sąjungininkei – Baltarusijai.

Taigi, aukštesniame JAV nacionalinio saugumo tarybos lygmenyje atsakomasis branduolinis smūgis buvo pripažintas būtinu ne dėl karinio tikslingumo, o dėl politinių priežasčių – kaip Amerikos, pasaulinės galios centro nuoseklumo patvirtinimas kritinės grėsmės nusistovėjusiai pasaulio tvarkai situacijoje.

Ribotas branduolinis karas

2020 m., jau valdant prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump), JAV gynybos departamentas pasidalijo karo žaidimo, imituojančio Rusijos ataką taktiniais branduoliniais ginklais prieš JAV karinį objektą Europoje, detalėmis.

JAV strateginė vadavietė, jungianti branduolinio atgrasymo, priešraketinės gynybos ir oro bei kosmines pajėgas, pasitarusi su gynybos sekretoriumi ir prezidentu, galiausiai priėmė sprendimą dėl riboto branduolinio atsako. Kadangi vos prieš savaitę Pentagonas pranešė apie mažo galingumo branduolinių kovinių galvučių W76-2 montavimą „Trident” povandeniniuose laivuose paleidžiamose balistinėse raketose (SLBM), ekspertai padarė išvadą, kad bus naudojamas būtent šis ginklas.

D. Trampo administracijos laikais TNW, tokios kaip W76-2 kovinė galvutė, buvo laikomos tinkamiausia galimybe atsakyti į nestrateginę Rusijos branduolinę agresiją. Tarp galimybės visai nereaguoti ir nedelsiant aktyvuoti branduolinio atgrasymo pajėgas – taktinės branduolinės SLBM iš tiesų atrodė kaip tinkamas ir nuosaikus sprendimas.

Tačiau yra vienas niuansas. Kaip teigia ir Fredas Kaplanas, iš JAV povandeninių laivų paleistos taktinės SLBM nebus paženklintos kaip turinčios mažo galingumo branduolinį užtaisą, todėl Maskva gali lengvai interpretuoti paleidimą kaip pirmąją strateginės raketinės atakos bangą ir atsakyti tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis prieš JAV teritoriją, taip išprovokuodama pilno masto branduolinį karą.

Ko turėtume tikėtis?

Vakarai daro prielaidą, kad prezidentas Vladimiras Putinas griebsis masinio naikinimo ginklų (cheminio ginklo arba TNW), jei Rusijos pajėgos išnaudos konvencinius pajėgumus, dar nepasiekusios lemiamos sėkmės Ukrainos kariniame teatre, ypač atsižvelgiant į tai, kad sankcijos vis labiau smogia ekonomikai ir didėja vidaus politiniai nuostoliai dėl besitęsiančių karo veiksmų.

Iš tiesų, tikro branduolinio karo tikimybė dabar yra bene didžiausia nuo Kubos raketų krizės laikų. Tai, kas vyksta Ukrainoje, rodo, kad V. Putinas priima itin svarbius sprendimus, remdamasis visiškai klaidingu tikrosios padėties suvokimu. O tai neabejotinai didina branduolinės eskalacijos riziką.

Branduolinio karo tikimybė šiuo metu yra didžiausia nuo Kubos raketų krizės laikų

JAV kariškiams prireikė daug laiko, kad pasiektų gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą. Paslaptingą vyriausybinių lėktuvų judėjimą ir Šojgu bei Gerasimovo dingimą iš visuomenės akiračio kai kurie ekspertai interpretavo kaip pasiruošimo branduolinei atakai etapą.

Kita vertus, pagaliau protingas Rusijos ir Ukrainos derybų procesas ir vieši pareiškimai apie Rusijos karinio aktyvumo mažinimą bent dviejose operatyvinėse teritorijose Ukrainoje veikiau byloja deeskalacijos scenarijaus įgyvendinimo naudai.

Bet kuriuo atveju du iš trijų aukšto lygio JAV vyriausybės karinių žaidimų, kuriuose imituojamas Maskvos branduolinio ginklo panaudojimas, rodo, kad bus imtasi branduolinio atsako, o iki blogiausio scenarijaus liko tik žingsnis. Kiek galima spręsti, nė viena iš konflikte Ukrainoje dalyvaujančių šalių nėra tam pasirengusi, reziumuoja Insider.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 276

Žymos:

Atsiliepimų 5

  1. VŽA    -  2022-04-25, 08:42

    Vakarai taip buvo ir nusprendę, kad nenervinti Putino, tai atiduoti Ukrainą taikiai…
    Kai ukrainiečiai atsilaikė, tai Vakarai jau dėl savęs išsigando…
    Dabar, bauginant atominiu karu, Vyriausybė stums iškrypėliškus ir narkotikų įstatymus…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. PASAKOS IŠ RŪSIO    -  2022-04-25, 09:15

    Mane visą laiką stebino , dabar jau ne, ko mes taip kišamės į kitų šalių politinius reikalus?Atrodo lyg ir tose šalyse gyvena daug gyventojų , patys jie renka politikus, patys sprendžia ko reikia jų valstybėms. Bet mes kaip apsėsti, tiksliau mūsų kai kurie politikai, tai jiems reikia batką nuversti, nors žinojo kad tas bus įstumtas į putino glėbį, tai Ukrainai liejosi pažadai kad ji jau Europos sudėtyje ir net tuoj bus NATO, tai Vengrijos Orbakas gabriukui neįtiko, net metė siūlymą kad reikia keisti vyriausybę, nors beje pats dugne sėdi su savo seneliu..Tai jau dabar pasirodo maldeikiukas šneka kad Kinija pralaimėjo karą prieš Lietuvą.Nors Kinija jo net nepradėjo. Tiesiog nutraukė su Lietuva visus santykius.Mūsų politikai Lietuvą sugebėjo paversti bauginančia,atgrasia šalimi į kurią jau net turistai nebenori atvykti.Įsivedė nepaprastą padėtį tik tam kad būtų užgniaužtas žmonių pyktis , protestai, atimta žodžio laisvė. Dabar tegali vieni siautėti neva Ukrainos palaikytojai dažosi, pilasi neva kraują , maudosi jame, triusikus raudonai dažosi..Tai toks palaikymas Ukrainai. Tai tegul ima ginklus ir vyksta į Ukrainą kariauti, savanoriauti, padėti ligoninėse.Bet neaaa, ten gali žūti, o Lietuvoje tai kaip pramoga jau tampa. Kaip visa tai atrodys po 100 metų?Ogi, tikiu kad pamatę tokius vaizdelius mūsų ateities kartos išsigąs.

    Atsakyti į šį komentarą
    • T    -  2022-04-25, 11:04

      Jūsų labai teisingas pastebėjimas, jis atspindi nuogą tiesą. Parašiau komentą, kad lietuviai sėdėdami ant sofkučių, labai išmano karo meną, kilo kipišas. Mojuodami vėliavytėmis, mat, padeda Ukrainai kariauti. Kažkaip nesimato karštuose taškuose mūsų spec. korespondentų. Pažiūrėjau vieną intervių, stovi žmogelis prieš kamera, skaito tekstą ir bijo suklysti, tikrai įdomiai gaunas.

      Atsakyti į šį komentarą
    • Visa sia    -  2022-04-25, 14:29

      utopija apmokame MES VISI,todel gera sklaidytis. Dabar dar PVM nuims ukrainieciams! O mes ka!? Ai,gi – kentekim!

      Atsakyti į šį komentarą
  3. Del foto,    -  2022-04-25, 14:34

    tai abejotina. Daugiaauksciai keistokai islike. O ir kas ten skrido fotografuoti!? Juk po sprogimo ten savaite tvyrojo dulkiu ir dumu sleifas,o ir spinduliuote turejo priversti pagalvoti apie mirti!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...