infa.lt

Kad visiškai neutralios Švedija ir Suomija taptų NATO šalimis, reikėjo padaryti daug didelių strateginių klaidų.

Panašu, kad iki metų pabaigos NATO teritorija, BVP ir bendros sienos su Rusija ilgis padidės tiek pat, kiek būtų padidėję, jei Ukraina vis dėlto būtų gavusi norimą poziciją.

Atrodo, kad dėl brutalumo, su kuriuo Vladimiras Putinas bando užkirsti kelią Ukrainos saugumo galimybėms, Suomijoje ir Švedijoje staiga pasikeitė mąstymo kryptis, rašo „The Guardian”. Tačiau šis procesas dar nebaigtas. Požiūris į jų narystę NATO dar nėra stabilus.

O turint omenyje, kad suomiai ir švedai praeityje nuolat priešinosi narystei aljanse, jie dar gali grįžti prie sau įprasto pusiau neutralumo. Rusijos branduolinės grėsmės gali priversti rinkėjus persigalvoti. Stojimo procesas gali būti sudėtingas. Yra daug narystės NATO formų. Helsinkis ir Stokholmas jų dar neišnagrinėjo.

Tačiau iki birželio mėnesio vyksiančio Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo Aljansas ketina padidinti savo gyventojų skaičių 16 milijonų, BVP – 800 mlrd. eurų, o teritoriją – 780 000 kvadratinių kilometrų. Ukrainoje gyvena apie 41 mln. žmonių. Jos teritorija yra 603,5 tūkst. kvadratinių kilometrų, o BVP – 155 mlrd. eurų. Švedijai ir Suomijai prisijungus prie prie Aljanso, prie Rusijos, atsiras nauja bendra 1300 km ilgio siena su NATO.

Ir tai yra visiškai priešinga tam, ko V. Putinas primygtinai reikalavo praėjusiais metais pateikdamas reikalavimus dėl aljanso. Dar blogiau Maskvai yra tai, kad dabar NATO sustiprins savo pozicijas Baltijos jūroje prie pat Kaliningrado srities, kur įsikūręs strategiškai svarbus Rusijai laivynas.

Pradėdamas invaziją į Ukrainą, Putinas manė, kad sudavė „raketinį smūgį” Vakarams. Tačiau paaiškėjo, kad tai labai tikslus bumerangas. Dviejų nepajudinamai neutralių šalių pavertimas NATO narėmis pateks į didžiausių šių laikų strateginių klaidų sąrašą”, – rašoma straipsnyje.

Šis momentas taip pat nepaprastas tuo, kad pokyčiai įvyko labai greitai. Suomija, kuri pastaruosius 70 metų buvo pusiau neutrali, žaibiškai pakeitė savo užsienio politiką. Suomijos tolerancija Putinui buvo tokia didelė, kad kai kurie šalies kairieji beveik bendradarbiavo su Kremliumi. Suomijos politinis elitas atsisakė kontaktų su Rusijos opozicija. Dar gruodžio mėn. apklausos rodė, kad tik 24 proc. šalies gyventojų pritaria stojimui į NATO.

Po keturių mėnesių Suomijos politika apsivertė aukštyn kojomis. Parama narystei NATO išaugo iki 68 proc. Apklausos taip pat rodo, kad daugiau nei pusė iš 200 Suomijos parlamento narių pritaria narystei. Per 2015 m. parlamento rinkimus 91 proc. SDP kandidatų pasisakė prieš NATO. Tačiau ministrė pirmininkė Sanna Marin, taip pat priklausanti šiai politinei jėgai, teigia, kad laikai pasikeitė.

„Paaiškėjo, kad Rusija nėra tokia kaimynė, kokia manėme, kad ji bus”, – sakė ji.

Buvęs Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas sakė, kad jo šalies norą tapti NATO nare lėmė racionali baimė, išprovokuota Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Jis įsitikinęs, kad Suomijos paraiška aljanso būstinei bus pateikta iki gegužės pabaigos.

Suomijos posūkis buvo toks svarus, kad šalis tapo pavyzdžiu savo kaimynei Švedijai. Tai daug pasako apie abipusę pagarbą ir jautrius šalių santykius. NATO požiūriu, būtų idealu, jei Helsinkis ir Stokholmas susivienytų. Apklausos rodo, kad tai visai įmanoma.

Tačiau Suomijos diplomatai tvirtina, kad jie nesikiš į suverenius Švedijos sprendimus. Marin tai pabrėžė per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Anderson Stokholme. Suomijos ministrė pirmininkė paaiškino, kad reikia koordinuoti veiksmus su Švedijos kolegomis, tačiau „tai nėra būtina sąlyga”.

„Suomija nediktuoja Švedijai tvarkaraščių ar išvadų, o Švedija nieko nediktuoja Suomijai”, – pabrėžė Marin.

Stokholmo valdančiajai Socialdemokratų partijai labai svarbu, kad niekam nekiltų abejonių dėl jos lyderystės nacionalinės politikos peržiūros procese. Juk dar lapkritį partija patvirtino, kad yra prieš bet kokius aljansus. Tačiau keturios šalies centro dešiniosios politinės jėgos šiuo metu remia narystę NATO. Dvi kairiosios partijos tam prieštarauja, teigdamos, kad narystė įpareigotų šalį ginti Turkiją ir Vengriją.

Dienraštis „The Guardian” pažymi, kad pernelyg ilgas procesas, per kurį dvi Skandinavijos šalys prisijungtų prie ES, būtų rizikingas. Nes Rusija, pasitelkusi visas hibridinio karo priemones, bandys jį sužlugdyti. Tą dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo Suomijos parlamente, Rusija pradėjo kibernetines atakas ir pažeidė šalies oro erdvę.

Tiems, kurie baiminasi konflikto Ukrainoje eskalavimo dėl NATO kaltės, staigus 5 straipsnio įsipareigojimų išplėtimas į šiaurę gali kelti nerimą. V. Putinas gali net nuspręsti, kad buvo teisus, kai kalbėjo apie grėsmingą aljanso politiką, kuria siekiama apsupti Rusiją.

Tačiau, nepaisant visų kalbų apie „raudonąsias linijas” ir branduolinių ginklų dislokavimą, ar gali Rusija atidaryti antrąjį frontą šiaurėje, kai ji taip žeminančiai praranda karius, reputaciją ir turtą pagrindiniame pietvakarių fronte? – užduoda klausimą The Guardian.