infa.lt

Patrickas Paumenas sukelia ažiotažą kaskart, kai moka už ką nors parduotuvėje ar restorane, rašo BBC

Taip yra todėl, kad 37 metų vyrui atsiskaityti nereikia nei banko kortelės, nei mobiliojo telefono. Vietoj to, jis tiesiog prideda kairę ranką prie bekontakčio kortelių skaitytuvo ir mokėjimas įvyksta.

„Reakcijos, kurių sulaukiu iš kasininkų, yra neįkainojamos! – sako apsaugos darbuotojas iš Olandijos P. Paumenas.

Jis gali atsiskaityti ranka, nes dar 2019 metais jam po oda buvo implantuotas bekontakčio mokėjimo čipas.

„Procedūra tiek pat skausminga, ​​kaip ir tada, kai kas nors įžnybia į odą“, – sako P. Paumen.

Pirmą kartą mikroschema žmogui buvo implantuota 1998 m., tačiau tik pastarąjį dešimtmetį šia technologija buvo pradėta prekiauti.

„Implantu galima atsiskaityti už gėrimus Rio paplūdimyje, kavą Niujorke, šukuoseną Paryžiuje arba vietinėje bakalėjos parduotuvėje“, – sako įkūrėjas ir generalinis direktorius Wojtek Paprota. „Jį galima naudoti visur, kur priimami bekontakčiai mokėjimai.

„Walletmor“ lustą, kuris sveria mažiau nei gramą ir yra šiek tiek didesnis už ryžių grūdą, sudaro mažytė mikroschema ir antena, aptraukta biopolimeru – natūralios kilmės medžiaga, panašia į plastiką.

Implantui (kaip ir mokėjimo kortelei) nereikia baterijos ar kito maitinimo šaltinio. Kompanija teigia, kad dabar pardavė daugiau nei 500 lustų.

„Walletmor“ naudojama technologija yra artimojo lauko komunikacija arba NFC, bekontakčių mokėjimų sistema išmaniuosiuose telefonuose. Kiti mokėjimo implantai yra pagrįsti radijo dažnio identifikavimu (RFID), panašia technologija, paprastai naudojama fizinėse bekontaktėse debeto ir kredito kortelėse.

Daugeliui iš mūsų mintis, kad toks lustas būtų implantuotas į mūsų kūną, yra pasibaisėtina, tačiau 2021 m. atlikta daugiau nei 4000 žmonių Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje apklausa parodė, kad 51 proc. apie tai pagalvotų.

Tačiau, nenurodant procentais, ataskaitoje priduriama, kad „invaziškumas ir saugumo problemos tebėra pagrindinė respondentų nerimo priežastis“.

„Nuskaitymo atstumą riboja maža antenos ritė implanto viduje. Implantas turi būti suderinamo RFID [arba NFC] skaitytuvo elektromagnetiniame lauke. Implantas gali būti prijungtas tik tada, kai tarp skaitytuvo ir atsakiklio yra magnetinė jungtis, kurios pagalba galima nuskaityti informaciją“.

„RDA lustai naudojami naminiams gyvūnėliams, siekiant juos atpažinti, kai jie pametami“, – sako P. Paumenas. „Tačiau naudojant RFID lusto implantą jų nustatyti neįmanoma – dingusį augintinį reikia surasti fiziškai. Tada nuskaitomas visas kūnas, kol randamas ir nuskaitomas RFID lusto implantas.”

Tačiau problema su tokiais lustais (ir kas kelia susirūpinimą) yra ta, ar ateityje jie taps vis tobulesni ir pilni asmens privačių duomenų. Ir, savo ruožtu, ar ši informacija yra saugi ir ar tikrai galima būtų sekti žmogų.

Finansinių technologijų arba fintech ekspertė Theodora Lau yra knygos Beyond Good: How Technology Is Leading A Business Driven Revolution bendraautorė. Ji sako, kad implantuoti mokėjimo lustai yra tik „daiktų interneto pratęsimas“. Tuo ji turi omenyje dar vieną naują būdą prisijungti ir keistis duomenimis.

„Kiek esame pasirengę mokėti, dėl patogumo? klausia ji. „Kur nubrėžiame ribą, kai kalbame apie privatumą ir saugumą? Kas saugos kritinę infrastruktūrą ir žmones, kurie yra jos dalis?”

Nada Kakabadse, Redingo universiteto Henley verslo mokyklos politikos, valdymo ir etikos profesorė, taip pat atsargiai vertina pažangesnių įterptųjų lustų ateitį.

„Yra tamsioji technologijos pusė, kuria gali būti piktnaudžiaujama“, – sako ji. „Tiems, kurie nemėgsta asmeninės laisvės, jis atveria naujas viliojančias galimybes kontrolei, manipuliavimui ir priespaudai.

„Ir kam priklauso duomenys? Kas turi prieigą prie duomenų? Ir ar etiška čipuoti žmones taip, kaip mes darome gyvūnus?” Ji įspėja, kad rezultatas gali būti „daugumos teisių praradimas suinteresuotų asmenų naudai“.

Grįžęs į Nyderlandus, J. Paumenas save apibūdina kaip „biohakerį“ – žmogų, kuris į savo kūną įdeda technologijų dalis, siekdamas pagerinti savo veiklą. Iš viso jis turi 32 implantus, įskaitant lustą, skirtą atidaryti durims, ir implantuotus magnetus.

„Technologijos nuolat tobulėja, todėl renku vis daugiau“, – sako jis. „Mano implantai patobulina mano kūną. Nenorėčiau be jų gyventi”, – sako jis.

„Visada atsiras žmonių, kurie nenorės keisti savo kūno. Turėtume tai gerbti – ir jie turėtų gerbti mus kaip biohakerius“.