infa.lt

REUTERS

Europos Sąjunga paleidžia savo anksčiau neišbandytus teisės viršenybės įgaliojimus prieš Vengriją, pradėdama procesą, dėl kurio iš naujai perrinkto ministro pirmininko Viktoro Orbano, o iš tiesų iš visos Vengrijos, galiausiai gali būti atimta daugiau nei 40 milijardų eurų (43,9 milijardo dolerių) ES finansavimo, praneša Bloomberg.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį parlamentarams pareiškė, kad bloko vykdomoji valdžia, nepavykus užtikrinti būtinų pokyčių iš Vengrijos pusės, nusprendė paleisti vadinamąjį sąlygų mechanizmą, skirtą suvaldyti pagrindines ES vertybes pažeidžiančias valstybes.

„Mūsų išvada yra tokia, kad turime pereiti prie kito žingsnio“, – Europos Parlamente Strasbūre tvirtino von der Leyen. „Dabar išsiųsime laišku oficialų pranešimą, prieš pradedant taikyti sąlygų mechanizmą.

Po ES pranešimo forintas euro atžvilgiu nukrito 2 proc., o tai yra didžiausias valiutos kurso dienos kritimas pasaulyje.

Viktoras Orbanas sekmadienį iškovojo triuškinamą pergalę rinkimuose, pratęsęs ketvirtą kartą iš eilės savo kandidatūros kadenciją ir tapęs ilgiausiai pareigas einančiu ES premjeru. Orbanas nugalėjo iš esmės vieningą opoziciją, kuri buvo įsipareigojusi atšaukti daugiau nei dešimtmetį trukusį valdžios konsolidavimą ir atkurti nutrūkusius ryšius su ES.

ES daro klaidą, kai „pučia tą pačią dūdą“, kaip ir Vengrijos opozicija, valstybinei naujienų tarnybai MTI sakė Vengrijos ministrų kabineto ministras Gergely Gulyas, reaguodamas į von der Leyen pranešimą. Briuselis neturėtų bausti Vengrijos rinkėjų už rinkimų rezultatus, sakė jis MTI.

Teisingumo ministrė Judit Varga socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad vyriausybė „neužsiima politinėmis deklaracijomis ir laukia oficialaus pranešimo su konkrečiomis detalėmis“ ir „jei toks bus, mes, žinoma, į tai reaguosime“.

ES įdiegė savo naują biudžeto bausmės priemonę po to, kai vis labiau junta nuovargį, kovodama su iššūkiais dėl teisėjų nepriklausomumo, mažumų teisių ir ES teisės viršenybės erozijos – pagrindinės bloko steigimo sutarties prielaidos.

ES aukščiausiojo teismo vasario mėnesį priimtas sprendimas leido komisijai pasinaudoti naujais įgaliojimais dėl Lenkijos ir Vengrijos priešinimosi, po ilgus metus besitęsiančių vis aštresnių ginčų su Varšuva ir Budapeštu dėl teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės ir LGBTQ teisių.

Nors ES tęsia savo bylą prieš Vengriją, mažai tikėtina, kad netrukus bus nusitaikyta į Lenkiją, nes trūksta tinkamų įrodymų, kad ES lėšos buvo naudojamos netinkamai, konstatuoja leidinys.

Užuot taikiusi tą patį mechanizmą Lenkijai, komisija ir toliau naudos kitus įrankius, kad išlaikytų spaudimą Varšuvai ir atkurtų jos teismų sistemos nepriklausomybę, sakė Bloomberg aukšto rango ES pareigūnas, norėjęs likti anonimišku, nes diskusijos yra konfidencialios.

Be „susirūpinimo” dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, ES taip pat ir toliau sulaikys daugiau nei 7 mlrd. eurų, skirtų ekonomikos atstatymui po pandemijos po to, kai Orbano vyriausybei nepavyko sumažinti kito „susirūpinimo” – dėl korupcijos, sakė von der Leyen.

„Su Vengrija buvome labai atviri, kad problema yra korupcija“, – įstatymų leidėjams sakė von der Leyen.

Lenkija ir Vengrija yra vienintelės dvi ES valstybės, kurioms taikoma vadinamoji 7 straipsnio procedūra, dėl kurios gali būti sustabdytos jų balsavimo teisės ES. Tam procesui trukdo valstybių narių balsavimo vienbalsiai būtinybė prieš skiriant tokią bausmę.

Ukrainos karas padidina ES abejones dėl Lenkijos ir Vengrijos teisinio persekiojimo.

Lenkija pastaruoju metu užėmė taikesnę poziciją jos karštam ginčui su bloku spalį beveik pasiekus virimo tašką, kai šalies aukščiausiasis tribunolas nusprendė, kad kai kurie ES įstatymai nesuderinami su šalies konstitucija, o tai kerta per narystės ES pamatus. Vengrija pernai taip pat nusprendė prašyti Konstitucinio Teismo peržiūrėti ES teismo sprendimą, susijusį su migracija.

Lapkričio mėnesį komisija žengė neoficialų pirmąjį žingsnį, nusiųsdama laiškus Lenkijai ir Vengrijai, reikalaudama atsakyti į kaltinimus, kad bloko suteiktos lėšos galėjo būti korupcijos ar sukčiavimo objektas arba kad kyla pavojus ES finansiniams interesams. Abi šalys savo atsakymus atsiuntė jau anksčiau šiais metais.

ES sprendimas dabar „paleidžia procedūrą, kuri turi tam tikrus terminus, todėl procesas vyksta jau dabar“, pridūrė von der Leyen.