infa.lt

Prieš dešimt dienų puikioje kompanijoje lankiausi apgultame Kijeve. Nors ši kelionė vyko už Europos Sąjungos sienų, jaučiau, kad esu pačioje Europos širdyje – sužeistoje, bet plakančioje visa jėga, rašo leidinys Politico cituodamas Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį.

Vykstantys ten mūšiai yra ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl viso žemyno ateities. Ir, jei Kijevas grius, tai bus mūsų žinomos Europos pabaiga.

Praėjo mėnuo nuo pilno masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios. Nuo tada Vakarai Rusijai įvedė keturis sankcijų paketus, tačiau karas tęsiasi.

Akivaizdu, kad šių priemonių nepakanka. Reikia padaryti daug daugiau ir greitai.

Galiu paklausti tų, kurie mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino provokavimas sukels Trečiąjį pasaulinį karą: ar Putinui reikia dingsties pažeisti tarptautinę teisę?

Ar jam reikėjo preteksto pulti Gruziją? Ar jam reikėjo preteksto Krymo okupacijai? Ar jam reikėjo preteksto pulti Kijevą?

Tai man priminė Winstono Churchillio žodžius, kurie apibendrino sprendimą nuolaidžiauti Adolfui Hitleriui: „Jie pasirinko gėdą“ ir pridūrė: „Jie taip pat gaus karą“.

Politikų pasyvumas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Hitlerio nesustabdė; jis suteikė jam daugiau erdvės veikti.Mūsų užduotis šiandien yra nekartoti tos pačios klaidos.

Žmonės, su kuriais kalbėjausi Kijeve, turi daugiau drąsos nei didžiausių pasaulio šalių vadovai. Tačiau jiems neužtenka vien užuojautos ar solidarumo pareiškimų. Jiems reikia tikros paramos.

Žinau, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo dėkingas už mūsų bendrą vizitą su Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Jansa, Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Jaroslawu Kaczynskiu, mano partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderiu.

Tačiau Zelenskis, kaip ir visa Ukraina, turi teisę iš mūsų tikėtis daug daugiau.

Lenkija, Slovėnija ir Čekija ne tik užtikrino nemokamą naftos, dujų ir anglies tiekimą Ukrainai, bet ir parengė veiksmų planą, kurį ES privalo įgyvendinti, jei tikrai nori baigti karą. Štai tas planas:

1. Atjungti visus Rusijos bankus nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, kitaip Rusijos ekonomika per kelias savaites prisitaikys prie naujų sąlygų.
2. Sukurti prieglaudos sistemą Rusijos kariams, kurie atsisako tarnauti nusikalstamam Maskvos režimui.
3. Visiškai sustabdyti rusišką propagandą Europoje.Žodžio laisvė nesuteikia teisės meluoti.
4. Užblokuoti Rusijos laivų patekimą į mūsų uostus.
5. Blokuoti kelių transporto judėjimą į Rusiją ir iš jos.
6. Taikyti sankcijas ne tik patiems oligarchams, bet ir visam jų verslui.
7. Sustabdyti vizų išdavimą visiems Rusijos piliečiams, norintiems patekti į ES. Rusijos žmonės turi suprasti, kad patirs šio karo pasekmes. Ir tikimės, kad jie nusisuks nuo Putino.
8. Taikyti sankcijas visiems Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nariams. Jie puikiai žino, kas vyksta Ukrainoje, jų dalyvavimas tame, kas vyksta, yra neginčijamas.
9. Pilnai uždrausti į Rusiją eksportuoti technologijas, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams.
10. Išmesti Rusiją iš visų tarptautinių organizacijų.Negalime sėsti prie vieno stalo su nusikaltėliais.

Jei tai nesustabdys karo, turime judėti toliau. Kijeve pasiūlėme NATO ir kitų tarptautinių organizacijų globojamą taikos palaikymo misiją. Jei negalime įvesti veiksmingų sankcijų, neturime kito pasirinkimo: turime patys ginti Ukrainos žmones.

Jei norime atkurti taiką, turime pranešti Putinui, kur yra ta raudona linija, kurios jis negali peržengti. Faktas, kad Rusija turi branduolinį arsenalą, negali pateisinti pasyvumo.

Turime žinoti apie šią grėsmę, bet tai neturėtų mūsų sustabdyti. Priešingu atveju Putinas eis dar toliau.

Ką darysime, jei Putinas puls į Moldovos sostinę Kišiniovą? Arba jei puls Vilnių ir Varšuvą? O jeigu jis nori užimti Helsinkį?

Ar į šią grėsmę pradėsime rimtai žiūrėti tik tada, kai jis išsiųs tankus į Berlyną? Raudona linija turi būti nubrėžta ir tai turi būti padaryta dabar!

Mūsų siūlomas planas ne tik įmanomas, bet ir būtinas. Turime rasti drąsos nenusisukti nuo Ukrainos kančios ir priimti šį istorinį iššūkį.