infa.lt

2022 metų vasario 16-oji, policijos ekipažai skuba į Vilnių | infa.lt atsiųsta nuotr.

Atrodytų keista – valstybės šventė, Vasario 16-oji, Lietuva turėtų švęsti, džiaugtis, prisiminti – realybėje tvyro įtampa, susipriešinimas, įtarumas.

Lietuva vyksta į sostinę, minėti valstybės atkūrimo šventės – dienos, už kurią dalis Vasario 16-osios signatarų prieš 104 metus atidavė savo gyvybes.

Atidavė gyvybes už tai, kad valstybė būtų geresnė, savarankiška, nuo nieko nepriklausoma, galinti ginti save ir pasirūpinti savo žmonėmis. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį – Lietuva, pakilusi iš pelenų, pradėjusi visiškai nuo nulio – sugebėjo sukaupti net 13 tonų aukso, joje suklestėjo pramonė ir šeimų ūkiai, ji tapo pripažinta pasaulyje, o jos litas – konvertuojama valiuta.

Jos pirmieji vadovai, pasirašę vasario 16-osios nepriklausomybės aktą, į atkurtos valstybės pirmąją vyriausybę viską nešė iš namų – stalus, kėdes, rašymo priemones, net ginklus, įgytus savo lėšomis. Tai buvo metas, kai valstybė buvo kuriama visų jos piliečių, jų visų pastangomis, indėliu ir pasiaukojimu.

Štai šią valstybę minėti važiuoja dabar ir važiuos dar vėliau daugybė Lietuvos piliečių į Vilnių. Ir dabar juos lenkia daugybė policijos ekipažų, kurie nori sutrukdyti jiems parodyti savo poziciją dabartinės, kontroliuojančios  Lietuvos teritoriją valdančiosios daugumos atžvilgiu. Jau gavau keletą pranešimų, kuriuose sakoma, kad autostradoje šiandien policijos diena.

Policijos rankomis norima sutrukdyti didelei daliai Lietuvos piliečių viešai parodyti,  ką jie mano apie išimtinę Vytauto Landsbergio teisę, iš Signatarų namų balkonėlio kasmet vasario 16-ąją sakyti savo kalbas apačioje susirinkusiems rėmėjams.

Šiais metais ten žada būti ne tik rėmėjai, kas rodo, jog tikinčių tomis balkonėlio kalbomis šalyje vis mažėja. Ir tai vyksta būtent tuo metu, kai balkonėlį vasario 16-ąją privatizavęs Vytautas Landsbergis, kaip šešėlinis valdančiosios koalicijos aukščiausiasis vadovas, bent jau viešai neprieštarauja valstybės griovimui.

Ir net legitimizuoja jį, iš balkonėlio parodydamas, jog viskas gerai, pasiekti didžiuliai laimėjimai, galime švęsti valstybės šventę.

Bet kodėl policija nejaučia šventės? Kodėl policija iš visos Lietuvos nuo ryto lekia į Vilnių? Negi laukiama riaušių ar maišto?

Vasario-16, Vilniaus Senamiesčio rytas

Ne, laukiama tik sausio 13-osios scenarijaus pasikartojimo – ne paslaptis, kad didelė dalis aktyviausių valstybės piliečių žada atvirai ir viešai parodyti ką galvoja apie jį, jo pasodintą už valdančiosios partijos vairo Anūką, ir tik jo autoritetu išlaikytą URM ministro poste Gabrielių Landsbergį.

Ir šitas laukimas valdančiąjai koalicijai, tame tarpe ir iš Signatarų namų balkonėlio žadančiam pasisakyti Vytautui Landsbergiui yra nepakeliamas. Nykus kaip kaliniui belaukiant mirties bausmės, kai žinai, kad atšaukti jau nieko nebegali, kai gyventi liko nedaug ir į nebūtį išeisi su tokia etikete, apie kurią bijai ir pagalvoti, tačiau kuria, savo valdžios laikais dosniai apdalindavai savo politinius oponentus, sugriaudamas jų politinę ateitį.

Todėl prieš artėjančią tiesos akimirką metami paskutiniai rezervai – visos šalies policija, konservatorių jaunimas (kuris, tarp kitko, ir gali išprovokuoti neramumus), žurnalisto Andriaus Tapino komanda, visą laiką vadinusi save nepolitine ir nepolitiška, tačiau šią dieną jau nesugebanti paslėpti savo kiaurai politinės potekstės.

Nesugebanti ir jau nenorinti slėpti savo palaikymo 30 metų Lietuvą kontroliuojančiai grupuotei, kuri per visą šį laikotarpį rinkimuose niekada nebuvo nukritusi žemiau antrosios vietos, o tai daug ką sako apie pačių rinkimų skaidrumą ir tą pastoviąją rinkėjų dalį, kuri kažkodėl nuolat balsuoja UŽ šią valstybės griovimo sistemą.

Blogiausia valdančiajai grupuotei yra tai, jog pati policija – tai Lietuvos sūnūs ir dukros – tai tie patys žmonės, turintys tėvus, vaikus, šeimas, gyvenančius griūvančioje Lietuvoje.. ir matantys viską kas vyksta. Jie dirba, bet vis mažiau nori dalyvauti politinių užsakymų vykdyme, kurie dažnai niekaip nesusiję su kriminalu, o tik siekiu užčiaupti burną ir diskredituoti politinį oponentą net tada, kai jis tėra paprastas Lietuvos pilietis, kalbantis apie tai, ką mato vykstant negerai šiandienos valstybėje.

Tačiau šiandien, šiandien policija užtvindys Vilnių, žmonės bus saugūs, bet ar jausis saugus Vytautas Landsbergis savo balkonėlyje, kuris, tikėtina, kelių šimtų metrų atstumu bus atitvertas policijos užtvaromis?

Nepasiduokite provokacijoms Lietuvos piliečiai – neleiskite tiesos akimirkos paversti riaušėmis ir susidūrimais, kas valdančiajai koalicijai bus kaip gelbėjimosi ratas.

Švęskime savo šventę oriai ir garbingai, prisimindami mūsų tikruosius Vasario 16-osios signatarus, kurie kovojo ir žuvo už tai, kad mes su jumis šiandieną galėtume laisvai pasakyti ką galvojame. Laikykime juos savo širdyje ir žiūrėkime atviromis akimis. Kokie šiandien būsime mes – tokie bus ir mūsų vaikai, tokia ir valstybės ateitis.

Šiandien Vasario 16-oji, atkurtos nepriklausomos valstybės ir jos žmonių šventė. Švęskime ir minėkime oriai tai, kas mums brangu.