infa.lt

© EPA-ELTA nuotrauka

Buvęs LR Aukščiausios Tarybos pirmininkas, Vyrautas Landsbergis, Sausio 13-ąją nušvilpusius vyriausybės ir Seimo vadovių pasisakymus, tada pavadinęs „nežmonėmis” ir „jedinstveninkais”, prieš kuriuos prieš 31 metus kovojo tie patys žmonės, šiandien atsiprašė už savo tada pasakytus žodžius.

infa.lt primena, kad 2022 sausio 13-ąją, vyriausybei organizavus Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimą, susirinkę už išstatytos užtvaros, saugomos policijos kordonų, žmonės tiesiog nušvilpė vyriausybės premjerės I. Šimonytės ir Seimo pirmininkės V.Č.Nielsen pasisakymus,

Po vyriausybės 12.00 valandą organizuoto minėjimo, Nepriklausomybės aikštėje 13.00 val. įvyko Lietuvos Šeimų Sąjūdžio organizuotas minėjimas, kurio metu viskas vyko ramiai ir kultūringai – taip pat ramiai ir užsibaigė. Policija pasidžiaugė, kad nebuvo jokių problemų.

Pats Vytautas Landsbergis tada su jam būdinga maniera (kaži pas ką sėmėsi įkvėpimo?) išsireiškė: „Tai kokie čia žmonės. Čia gi „Jedinstvo“. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, „Jedinstvo“.

„Jedinstvo” buvo nepriklausomybės priešininkai, gausiomis miniomis ir mitingais tada prieštaravę Lietuvos siekiamam suverenitetui. Ir V.Landsbergis žmones, kurių dalis dalyvavo tuose pačiuose Sausio 13-osios įvykiuose, nesirinkdamas apšaukė Lietuvos priešais. Ir nežmonėmis.

Unisonu su juo tada viešojoje erdvėje ėmė reikštis ir jį palaikantys asmenys, išvadinę protestavusius tokiais epitetais, kuriems sugalvoti reikėtų gerokai pasitelkti fantaziją, bet čia jų necituosime. Tačiau, jei kam įdomu, panaršykite Nijolės Oželytės, buvusios aktorės ir Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto narės (to meto) pasisakymą jos Facebook paskyroje. Nustebsite. O tie, kas ją pažįsta daugiau – ne.

Ir štai šiandien, Vytautas Landsbergis savo Facebook paskyroje parašė atsiprašymą, kuriame patikino, jog jau negalvoja apie švilpusius, jog tai „nežmonės” ir, kad jie „Jedinstvos” nariai:

NEMANAU ir ATSIPRAŠAU

Nemanau, kad laisvė platinti kovydo-19 ar kokio maro užkratą yra šventoji žmogaus laisvė; tačiau kiekvieno, kuris šią sausio 13-ąją pasijuto sužeistas,atsiprašau.
Nemanau, kad tinkamai reagavau į negražius garsus žuvusiųjų atminimo valandą. Reikėjo tiesiog užsikimšti ausis ir galvoti: kaip gerai, kad žuvusieji negirdi.
Tačiau aš irgi žmogus, ir man išsprūdo netinkami žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusius.

Turime suprasti, kad kiekvienoj klasėj yra berniokų, kuriems malonu kelti triukšmą erzinant klasės auklėtoją (čia aš ne apie save, nors daugelį metų buvau muzikos mokytojas). Tačiau galų gale esame vienoje mokykloje, kurią turime užbaigti neišmesti į gatvę Europos patvory.

Mes tiek nuėjome kartu, tiek ištvėrėm. Turim iškovotą laisvą tėvynę, o nelengva matyti, kaip tėvynė byra gabalais. Gali žmogus iš sopulio, iš nuovargio ir nesusikontroliuoti — atleiskite.

Supraskite, kad ir man skaudu ir šią akimirką skauda, kad ten prie Katedros neradau tinkamų žodžių ar nepatylėjau, nenuėjau neatsiliepęs.

Susitikim nuoširdžiai pasikalbėti, kaip kadaise. Kartu juk ir dainuodavom.
Ar jūs dainuojat?

Dabar klausimas – ar tie, kurie lygiai taip pat viešojoje erdvėje „stūmė” ant švilpimų protestą išreiškusių žmonių irgi atsiprašys? – Klausimas, žinoma toks, į kurį atsakymą sužinosime netrukus, o šiai dienai sklinda žinia, kad policija pradėjo teiseną (kaip išsireiškė generalinis komisaras Renatas Požėla) prieš 10 žmonių, švilpusių sausio 13-ąją vyriausybės organizuoto minėjimo metu, atžvilgiu.

Į policiją savo Facebook paskyroje kreipėsi konservatorius J.Razma, visas savo partijos viešųjų ryšių problemas, matomai norintis spręsti policijos guminių lazdų, piniginių it kitokių bausmių būdu, nes kito poveikio nutildyti nepatenkintus jo partijos politika žmones – neatrado. Todėl paragino policiją imtis priemonių ir nubausti nušvilpusius jo valdančiosios koalicijos partnerius.

Nors visame pasaulyje kalbant politikams švilpti laikoma normaliu dalyku – Lietuvoje jį bandoma pritempti prie straipsnio „viešosios rimties trikdymas” arba „trukdymas renginiui”.  Renginiui sutrukdyta nebuvo, o štai pasisakyti politikams, kuriais žmonės nebetiki – taip. Tokia politikų dalia, ir būdami sąžiningi jie turėtų su tuo susitaikyti. Betgi ne. Reikia bausti.

Bet lazda turi du galus – pagal sklandančias visuomenėje nuotaikas darosi aišku, kad tokiomis priemonėmis burnos niekam užčiaupti nepavyks, o melą prastumti už tiesą, net tos pačios LRT pagalba darosi vis sunkiau. Tai ką konservatoriai pradžioj vadino demokratija, kuri leidžia nušvilpti politikus, dabar jau vadina „rimties trikdymu” ir reikalauja už tai bausti, ką jau galima aiškiai įvardinti, kaip visuomenės viešos nuomonės cenzūra – juk kitokių būdu jai tarti žodį neleidžiama.