infa.lt

Tikrina galimybių pasą | ©infa.lt

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priėmė nagrinėti Seimo narių grupės (pareiškėjos) pateikto prašymo dalį, įvertinti kai kurias Vyriausybės nutarimo nuostatas, susijusias su galimybių paso įvedimu, ir tų nuostatų suderinamumą su Lietuvos Konstitucija.

Konstitucinis teismas konkrečiai imsis nagrinėti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152  „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ kai kurie punktai (trys iš pateikto prašymo) atitinka šalies pagrindinį įstatymą. Likusius KT grąžino pareiškėjai dėl būtinų paaiškinimų trūkumo. Prašymo dalies grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai trūkumai bus pašalinti.

Savo prašyme Seimo nariai nurodė, kad tam tikra visuomenės dalis (pvz.: neskiepyta, nepersirgusi) yra diskriminuojama likusios visuomenės dalies (ovz.: skiepytos, persirgusios) atžvilgiu, nes negali laisvu apsisprendimu toliau laisvai gyventi sau įprastą gyvenimą, kai tuo tarpu kita grupė iš dalies gali.

Vyriausybės argumentas, kad tai daroma siekiant apriboti viruso plėtojimą nėra objektyvai pagrįstas, nes virusą gali platinti ir tie, ir kiti. Todėl, pareiškėjos teigimu, nėra pagrindo minėtų dviejų asmenų grupių traktuoti skirtingai, t. y. vieniems suteikti tam tikras teises, o kitiems jas riboti.

Seimo nariai taip pat teigė, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiuose įtvirtinusi kriterijus, kuriuos privalo atitikti asmenys, norintys gauti kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, įtvirtinta de facto privaloma intervencija į žmogaus kūną.

Pareiškėjos manymu, tokiu atveju žmogus negali laisvai pasirinkti, ar jam skiepytis arba testuotis, kad nebūtų sutrikdytas jo įprastas kasdienis gyvenimas, ar to nedaryti. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak Seimo narių grupės, asmens, norinčio gauti vyriausybės apibrėžtas kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, teisė laisvai spręsti ar skiepytis, ar testuotis, yra apribota.

Prašyme pažymima, kad fizinio asmens neliečiamumas apima jo teisę pačiam laisvai spręsti dėl bet kokios intervencijos į jo kūną. Tad minėtu vyriausybės nutarimu, pasak pareiškėjos, pažeidžiama žmogaus teisė į neliečiamumą, ginama Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad toks vyriausybės nutarimas, kuriuo ribojama žmogaus teisė į fizinį neliečiamumą,, t. y. poįstatyminis teisės aktas, – pažeidžia konstitucinis teisinės valstybės principą, apibrėžiantį tai, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.

Seimo narių grupė pateiktame rašte prašė Konstitucinio Teismo paankstinti šios bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad, pasak jos, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su didelės grupės žmonių teisių ir laisvių ribojimu.

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį bylos paprastai nagrinėjamos eilės tvarka – pagal prašymų ar paklausimų gavimo Konstituciniame Teisme laiką.

Tačiau, atsižvelgdamas į visas aplinkybes. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, pagal šį pareiškėjos prašymą pradėtos bylos nagrinėjimą paankstins.

Prašymą Konstituciniam  teismui pasirašė opoziciją atstovaujanti 36 Seimo narių grupė, sudaryta iš Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų narių.