infa.lt

ktu.edu nuotr.

Liberalūs konservatoriai prastūmė Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis iš dalies moksleivių atimama galimybė studijuoti Aukštojo mokslo įstaigose.

„Nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, Šios nuostatos įsigalioja Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, kurias pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija”.

Ką tai reiškia?

Nei daug, nei mažai – „visi stojantieji (ir į mokamas, ir į nemokamas vietas) į aukštąsias mokymo įstaigas turės būti išlaikę tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turės būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turės pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkti bent 16 balų iš 100)”, rašo Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Iki šiol tokie reikalavimai buvo taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas vietas.Ir tas suprantama – nori mokytis nemokamai – turi pasirodyti, jog esi to vertas ir turi būtinus to pagrindus.

Stojantiems į mokamas studijų vietas turėjo būti išlaikę tik vieną valstybinį egzaminą ir, jei mokymosi vidurkis Aukštojoje mokymo įstaigoje nesiekdavo būtino balo – būdavo iš jos pašalinami. Tai yra – jie rizikavo savo pinigais ir stengėsi išlaikyti mokslo tempą bei apimtis, net jei mokykloje buvo ir ne itin pažangūs. Tai juk paauglystės laikotarpis, kuris ne visiems vienodai baigiasi tuo pačiu laiku.

„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne. Tokią rekomendaciją teikė tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, tokia nuostata yra numatyta ir Seimo parlamentinių partijų rugsėjo 1 d. pasirašytame susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030”, tvirtina ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Naujieji reikalavimai galios 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebus privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Naujieji reikalavimai taip pat nebus taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.

Bėda ta, kad tai nėra joks reikalavimų suvienodinimas – nes vieni, turintys aukštesnius balus galės studijuoti nemokamai, o kiti, kurių balai net ir pakankami pagal pateiktus reikalavimus, tačiau trūkstant valstybės finansuojamų vietų – bus verčiami mokėti už mokslą.

Ar visi turės tam pinigų? Stebint ekonominę situaciją ir turtinės nelygybės augimą valstybėje – atsakymas kaip ir aiškus.

„Labai džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mūsų siūlomiems pakeitimams, kurie leis Lietuvos aukštajam mokslui pereiti į kitą kokybės etapą“, – džiaugiasi ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tas kokybės etapas bus – mažesnis studijuojančių skaičius, ir nors J.Šiugždinienė teigia, kad tuo buvo siekiama išvengti diskriminacijos – jos išvengti nepavyko, – net turinčių pakankamus balus mokytis pagal naujas nuostatas abiturientų dalis, negalės mokytis toliau dėl finansinių apribojimų, o dalis tų, kurie nori mokytis, turi pinigų ir gali sumokėti už mokslą – to negalės padaryti dėl pakeltos balų kartelės.

Iš to galima daryti tik vieną išvadą – visa ši „reforma” buvo skirta sumažinti išsilavinusių žmonių skaičių Lietuvoje.

Kam? – Tikėtina, kad atsakymas aiškus.