infa.lt

lrv.lt nuot.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” renginį.

Anot premjerės, mąstymas apie savo, bendruomenės ir valstybės ateitį yra politinės kultūros dalis ir susivokusios visuomenės bruožas. Norėtųsi, kad viešuose ar bendruomeniniuose, profesiniuose viešųjų reikalų svarstymuose apie ateitį būtų svarstoma daugiau.

„Naują Lietuvos ateities projektavimą pradedame ne tuščiame lauke, nes galime pasinaudoti prieš dešimtmetį sukurtos ateities strategijos „Lietuva 2030” patirtimi ir iš jos pasimokyti. Kaip tuometė dalyvė matau, kad geras pradinis „Lietuvos 2030” įdirbis ilgainiui išsisėmė. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuva stokojame apie ateitį mąstančiųjų ir mintis reiškiančių. Ateities mąstymui sukūrę  namus – Seimo Ateities komitetą ir Vyriausybės strateginės analizės centrą, turime rūpintis mąstytojų gretų pagausinimu. Šiandien pradedamas strategijos „Lietuva 2050” rengimas yra gera galimybė“, – sakė premjerė.

Į Lietuvos ateities projektavimą įtraukdama jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes, taip pat bendradarbiaudama su Seimu, Vyriausybė yra užsibrėžusi iki 2023 m. pavasario sesijos pradžios parengti ir parlamentui pateikti ilgalaikės strategijos „Lietuva 2050“ dokumentą.

Anot premjerės, svarbu, kad šis procesas netaptų valdišku ir dokumentas nenugultų stalčiuose. Kolektyvinės vaizduotės priderinimas prie realių pokyčių, apie Lietuvos ateitį mąstančių bendraminčių ir oponentų gausa turėtų užtikrinti, kad strategija „Lietuva 2050“ taptų svarbiu ir gyvybingu dokumentu.

Ši strategija bus kuriama kitaip – remiantis ateities įžvalgomis ir jomis parengtais scenarijais,  siekiant  išvengti linijinio mąstymo spąstų, kai dažniausiai galvojama, kad ateitis bus maždaug tokia pati kaip šiandiena, tik truputį geresnė, nors technologinė, socialinė, ekonominė, klimato ir geopolitinė kaita gali būti ne visada nuspėjama ir itin sparčiai kintanti.

„Lietuvos ateities matymas ir jos projektavimas visų pirma reikalingas mums ir dėl mūsų. Tačiau galvodami apie savo ateitį, nesame unikalūs ar vieni, galime stebėti, lygintis, ten, kur reikia – ir mokytis iš kitų, ypač iš Šiaurės šalių. Diskusija dėl Lietuvos ateities Europos Sąjungoje, dėl ES ateities taip pat yra ES valstybėse narėse ir institucijose stiprėjančios pasirengimo ateičiai kultūros dalis“, – akcentavo I. Šimonytė.

Kelyje į ateities Lietuvos projektą rimtos metodologinės, organizacinės ir kūrybinės paspirties tikimasi Seimo Ateities komiteto, Vyriausybės strateginės analizės centro ir Vilniaus universiteto,  naujai sudaromos Vyriausybės patariamosios komisijos – Valstybės pažangos tarybos.

Premjerė pakvietė bendruomenes, asociacijas, mokslo institucijas, nevyriausybines organizacijas jungtis prie Vyriausybės ir jos strateginės analizės centro iniciatyvų, tačiau taip pat ir pačioms telktis ir teikti pasiūlymus apie tai, kokia turėtų būti Lietuvos vizija ir kaip jos pasiekti.