infa.lt

Facebook nuotr.

Labai atidžiai perskaičiau Vilniaus universiteto „Lyčiai jautrios kalbos gaires“. Įdomi prieiga į giminių vartojimą lietuvių kalboje.

Suvokiu, kad tai, jog VU pateiktos gairės yra tik pirmoji kregždė visame šiame procese.

Neabejoju, kad pačiu artimiausiu metu visa šita persikels ir į kitus universitetus, kolegijas, mokyklas, darželius…

Dažnai vadovaujuosi principu „šulinys turi būti iškastas anksčiau nei užsimanysi gerti“.

Kadangi pats dirbu universitete ir man labai svarbu, kad mano paskaitose studentai jaustųsi gerai, nesijaustų diskriminuojami, sugalvojau pamodeliuoti šių rekomendacijų (kurios neabejoju greitai taps privalomomis ir ne tik VU) taikymą savo paskaitose.

Prisipažįstu, kad bendravime su studentais tikrai pavartoju tokius kreipinius: „Mano didžiai gerbiami studentai“ (kai rašau studentams elektroninius laiškus), „Laba diena, gerbiamos studentės“ (pasisveikinu jei grupėje vien merginos), „šaunuolė“ (jei giriu studentę), „šaunuolis“ (jei giriu studentą)…

Būna, kad paskaitoje pajuokauju, bet (suprasdamas šiuolaikinių studentų jautrumą) visuomet perspėju studentus, kad nepriimtų asmeniškai to, ką sakau, kad to netaikau nei vienam iš sėdinčių auditorijoje.

Perskaitęs minėtas gaires, stipriai susimąsčiau. Jaučiuosi šiek tiek prasikaltęs, kad savo krepiniais galėjau įžeisti kažką, nes, kaip teigiama minėtose rekomendacijose: „…yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas“.

Ir vėl pasijaučiau kaltas… Iš tiesų, prisipažįstu, kad apie studentų lytį iki šiol spręsdavau būtent pagal išorinius požymius.

Taigi pripažindamas, kad galėjau per tiek metų dirbdamas universitete, o ir bendraudamas kitose erdvėse įžeisti begalę žmonių, nusprendžiau, remdamasis minėtų gairių rekomendacijomis, pakoreguoti savo bendravimo kalbą, pradžioje bent jau darbinėje aplinkoje.

Ir aš čia visiškai rimtai. Jei kas įžvelgiate sarkazmą mano rašyme, tai labai klystate.

Suvokdamas, kad auditorijoje tikrai gali būti tų, kurie jaučiais „anapus binarinės lyties“ (o kiek skaičiau jų gali būti virš 70 – ies) , pagalvojau, kad kreipsiuosi „gerbiami studentai, studentės ir kiti pasakų herojai (nes kiek skaičiau, tai dalis ten tų lyčių būtent iš pasakų herojų yra)“.

Bet čia problema, o gal auditorijoje yra ne tik tų, kurie jaučiasi pasakų herojais, bet ir graikų mitologinių būtybių. Juk Seime yra Okeanidė (Graikų mitologijoje Okeanidės buvo 3000 titanų Okeano ir Tetijos vaikų.

Reiškia Seime yra vienas iš jų vaikų). Kaip jiems tuomet jaustis po mano tokio kreipinio… O gal vis tik vartoti rekomenduotiną „Žmoga“?

Bet skaičiau viename iš mūsų didžiausių portalų apie labai laimingą asmenį, kuri/is/a ištekėjo už Eifelio bokšto ir ji/ jis/ ja jaučiais daugiau bokštu nei žmogumi, ją traukia ir kiti bokštai, bet ji kol kas dar ištikima Eifelio bokštui…

Kaip tuomet? Juk aš galiu įžeisti… Tai gal vis tik reikėtų vartoti tą „Studenta“.. Bet čia kaip ir su „Žmoga“ tos pačios bėdos, gal dalis tų, kas sėdi auditorijoje nesijaučia „studenta“.. (patikėkite tokių nedidelė dalis visuomet atsiranda ir ta jų pajauta nesusijusi su lytimi..)

Kolkas man nieko geriau nesusidėlioja galvoje tik kaip kreipinys „laba diena, atėjusieji į auditoriją“… Bet tie ”atėjusieji“ irgi skamba labai jau vyriškai….

Jei atvirai, tai aš visiškai susipainiojau… Galvoju, gal galėtų kas nors padėti man (o tai būtų vėliau ir labai geras paruoštukas jums patiems) suformuoti korektiškai krepinius į …. (jau net nežinau, kaip pavadinti, kad kažko neįžeisti) tuos/ tas/ ta, kurie ateis į mano paskaitas…

O aš geriau, kaip sakė Erlickas, „einu įkalsiu du po šimtą ir prisijungsiu prie kosmoso“, gal minčių gerų ateis… (čia nerimtai aš, pajuokavau, nevartoju aš alkoholio tokiais kiekiais).

Pirmą kartą šis rašinys paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.