infa.lt

Facebook nuotr.

Šįkart žinutė tiems, kurie susileido. Kaip mums įdomu kas vyksta jų teritorijoje, susileidusieji dar labiau domisi kaip sekasi mums. Ne tiek jau daug su kuo bendrauju, todėl išsamaus vaizdo nepateiksiu, bet apie save galiu papasakoti.

Tiek pas mane, tiek pas daugelį kitų kurie išlieka arba remia išliekančius – business as usual. Ačiū D-vui, kol kas sukrėtimų nepatyriau, o patiriamus menkučius nepatogumus su kaupu atsveria pliusai.

Pirma kokie minusai. Pora kartų, kai buvo šalčiau, norėjau užeiti į kavinę, tačiau teko likti lauke. Vieną kartą net nesulaukiau padavėjo ir teko paėjėti iki gretimos užeigos. Dar vieną kartą buvau sumanęs užsukti įsigyti specialios kavos, kurios dabar galima tik su paklusnumu, bet teko tenkintis kita rūšimi. Viskas, tuo nepatogumai ir baigiasi.

Ką įgijau. Šeimyna pradėjome apsipirkinėti atvirame turguje. Neįtikėtina koks pokytis. Pardavėjai šypsosi juokauja, atradau kad prekyboje žmonės neturi būti kaip robotai. Maistas nepalyginamai geresnis nei ką pirkdavomės prekybos centre (tiesa, truputį brangiau, tačiau kokybė šį skirtumą su kaupu atperka). Pradėjome ragauti įvairių naujų patiekalų, kurių anksčiau nesigaminome.

Mažiau sumaišties. Kadangi man galimybės patekti kiek apribotos, mažiau judu. Sėdžiu prie kompo ir tvarkingai dirbu. Padariau daugiau ir geriau. Galite pasižiūrėti – pastaruoju metu Tiško kanaliuko lygis juntamai ūgtelėjo.

Visuomeninė veikla – ten mano reikalai pakilo į padangę. Tapau populiarus Feisbuke, daug kas čia ateina pasisemti minčių kaip toliau gyventi, kaip prisitaikyti prie Pišo destrukcijos. Daugiau užsuka ir į namus. Įvairūs visuomenininkai nori labiau susivokti esamoje situacijoje, tad ieško progos užsukti ir pabendrauti.

Kas dėl viruso, mano padėtis tokia. Kadangi jau daugelį metų gyvenu sveikuoliškai, virusas manęs neima. Net nežinau ar dėkoti ponui D-vui, nes iš tiesų būčiau ne prieš pasigauti ir persirgti. Tačiau nesusergu. Aišku, susirgti geidžiu ne tiek jau labai kad dėl to atsisakyčiau sveikuoliškų įpročių. Kaip suprantate, viruso visiškai nesisaugau, kaukę nešioju tik dėl akių – ir tai ne visada. Žmonės žiūri palankiai kaip autobuse sėdi be kaukės.

Dar vienas įdomus dalykas. Kai man prireikia kokių nors paslaugų, paskambinu seniems kontaktams ir tada pokalbis vyksta taip, kad tai jų problema rasti kaip mane aptarnauti.

Pavyzdžiui, prireikė apsikirpti. Kirpėja pasikvietė mane į atskirą kambarėlį ir ten tvarkingai apkirpo. O tuo pačiu ir pasiguodė, išsiteiravo kaip siūlyčiau toliau gyventi. Tad nesileidžiantis naikinamųjų medžiagų ir dar aktyvistas yra visuomenės didvyris ir įkvėpimo šaltinis.

Na ir aišku strateguoju ką reikės daryti kai Pišas žlugs. Tada visa valdžia pereis į išliekančių rankas. Būtinai pravedinėsime visuomenės dekuoktservatyvizaciją – reikės užsitikrinti, kad prietrankos negrįžtų ir vėl nepaimtų mūsų įkaitais. Po sovietmečio padarėme tą klaidą – leidome buvusiems likti. Šį kartą to tikrai nebus.

Pišas su bendražygiais siaubiant šalį keliaus į teismą, ten teks atsakyti už sukeltas mirtis, sužalotą sveikatą ir sužlugdytus verslus. Jau dabar rinkite medžiagą teismui.

Būtinai reikia atimti leftistų neteisėtai užgyventą turtą ir išvaryti iš aukštesnių pareigų. Kadangi idėjoms prigyti reikia laiko, jau dabar ruošiu kolegas kad tai tai pirmoji užduotis kai perimsime valdžią. O antroji – sukurti tokią tvarką, kad politinis gyvenimas būtų pajungtas moralės konstitucijai.

Tai tiek. Išliekančių nuotaikos, bent jau mano, lieka stabilios, o ateityje turėsim daug nuveikti likviduojant leftistų valdymo padarinius. Taigi mes nusiteikę sugrįžti, todėl kuoktelėjusiems Pišo gerbėjams geriau pernelyg neįsijausti į leftistų primestą vaidmenį.
–
Pirmą kartą šis tekstas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.