infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) iš dalies patenkino Seimo nario, Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2020 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl jo pasisakymų senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytu teisinio reglamentavimo dėl administracinio teismo kompetencijos nagrinėti bylą aiškinimu, padarė išvadą, kad ginčas, kilęs dėl Seimo veiklos ir dėl Seimo nario veiklos vykdant jam tiesiogines funkcijas (pasisakymas Seimo posėdyje), nėra priskirtas administracinių tesimų kompetencijai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas panaikintas.

Primename, kad Seimo narys kreipėsi į VAAT prašydamas panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą, kurioje pripažinta, jog jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus ir nurodyta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

2020 m. liepos 10 d. VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario Ž. Pavilionio skundą atsakovams Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies – priteisė iš Seimo kanceliarijos 821,50 eurų bylinėjimosi išlaidas ir atmetė Etikos ir procedūrų komisijos įpareigojimą Ž. Pavilioniui artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu atsiprašyti.

Tuo tarpu LVAT savo rugsėjo 29 d. nutarimu konstatavo, kad kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas ir vykdo visus Seimo nario įgaliojimus. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų – Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas.

Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Svarbiausios Seimo nario teisės ir pareigos expressis verbis, arba implicitiškai, yra įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises ir pareigas, kad būtų užtikrinta, jog Seimo nariai visapusiškai vykdys savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

LVAT nurodė, jog Ž. Pavilionis akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės ir nesirėmė į Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, kuri atsispindi ir Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje, o Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas buvo pradėtas dėl Seimo nario veiklos, kuri yra susijusi su tiesioginiu jo funkcijų vykdymu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Ž. Pavilionis padėkojo LVAT už šį sprendimą, kuris deramai įvertino Seimo nario konstitucinį statusą, ir dar kartą atkreipė dėmesį, kad savo pasisakymo metu Seime jis nepaskleidė jokios – nei teisingos, nei neteisingos – informacijos apie ,,Romuvą“ – kalboje nebuvo užuominos, kad bendrijos veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika. Savo pasisakyme Ž. Pavilionis tik bandė atkreipti dėmesį į šią neopagoninę ideologinę kryptį, kuri sutampa su ilgamete Rusijos politika regione bei išreiškė savo nuomonę apie geopolitinį kontekstą bei ilgamečio V. Putino ideologo Dugino raštus, kuris neopagonybės stiprinimą laiko atitinkantį Kremliaus interesus.