infa.lt

infa.lt montažas

Seimo antikorupcijos komisija posėdyje nagrinėjo korupcijos sveikatos sistemoje priežastis ir taikomų antikorupcinių priemonių efektyvumą.

Nuo 2007 m. tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsienio organizacijų apklausos ir duomenys rodo, kad Lietuvoje sveikatos sektorius yra vis dar labai pažeistas korupcijos. Palyginus 2007 m. apklausų duomenis, kai net 63 proc. gyventojų teigė manantys, jog medicina, gydytojai, sveikatos apsauga, farmacija yra labai korumpuoti, su 2020 m. apklausų duomenimis, matyti, kad korupcijos mažėjimas sveikatos sektoriuje yra akivaizdžiai per lėtas. Naujausi turimi duomenys – Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2020 m. gyventojų apklausa rodo, jog gydymo įstaigos / sveikatos apsauga yra vienos iš labiausiai korumpuotų institucijų. Taip mano net 51 proc. gyventojų.

Eurobarometro duomenimis Lietuva korupcijos lygiu sveikatos sektoriuje lygiuojasi paskutiniame Europos Sąjungos valstybių ketvertuke tarp Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos. 19 proc. Lietuvos respondentų, susidūrusių su institucijomis 2019 metais teigė, kad iš jų buvo tikimasi dovanos, paslaugos, papildomų pinigų už paslaugos suteikimą. Tai penktas aukščiausias rodiklis tarp ES valstybių narių ir didžiausias procentas tarp kaimyninių valstybių, kai tuo tarpu, Latvijoje tik 13 proc., Estijoje – 7 proc., Lenkijoje – 9 proc.

Tarp labiausiai gyventojų apklausose nurodomų korumpuotų sričių minimos neaiškios administracinės procedūros ir nepakankamas jų viešumas; gydytojų ir pacientų nesąžiningumas; gydymo įstaigų vadovų galimi neformalūs ryšiai su medicinos priemonėmis, technika ir vaistais prekiaujančiomis privačiomis bendrovėmis, kurioms galimai sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešuosius pirkimus; visuomenės pateisinamas kyšio davimas; farmacijos bendrovių atstovų gydytojams teikiamos įvairios neformalios paslaugos; valstybinių gydymo įstaigų išteklių naudojimas gydant privačių gydymo įstaigų pacientus ir kt.

Posėdyje pažymėta, kad nors įstaigos įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, tačiau dažnai tik formaliai, taip pat trūksta kompleksinio korupcijos problemos suvokimo, prioritetų išskyrimo, rezultatų vertinimo. (ir teismų įvertinimo – infa.lt past)

Taip pat atkreiptas dėmesys, jog kalbant apie korupciją sveikatos sektoriuje nėra minima egzistuojanti nepotizmo problema, nevertinamas visos sveikatos priežiūros sistemos finansavimo skaidrumas. Posėdžio metu Jaunųjų gydytojų sąjungos prezidentė pažymėjo, kad atlyginimų gydytojams kėlimas nėra pagrindinė priemonė korupcijai sveikatos srityje mažinti, akcentuota švietimo ir nulinės korupcijos tolerancijos gydymo įstaigose svarba.

Anot komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio, Sveikatos apsaugos ministerija planuodama korupcijos prevencines priemones į bendradarbiavimo prioritetus turėtų įtraukti ne tik valstybines įstaigas, bet ir nevyriausybines organizacijas, nes jos teikia realias įžvalgas ir pasiūlymus.

Siekiant įvertinti esamus pokyčius ir priimti reikalingus sprendimus Komisija prašys Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti pakartotinius labiausiai korumpuotų sveikatos sektoriaus sričių antikorupcinius vertinimus bei tęs šio klausimo parlamentinę kontrolę.

infa.lt komentaras:

Įdomiausia tai, kad antikorupcinius klausimus dešimtmečiais  sprendžia atstovai tų partijų, kurios nuolat sėdi Seime ir nuolat sprendžia tą patį klausimą, pirmiausiai, kaip nuimti atsakomybę, nuo akivaizdžių korupcionierių net tada, kai jie papuola su įkalčiais, o antra – kaip ir toliau palikti landas korupcijai, ypač ekstremalios padėties atveju, kai viešieji pirkimai vykdomi kaip papuola. Juk bėda iš tikrųjų ne tose smulkmenose, kurios minimos straipsnyje, o milijoniniai viešieji pirkimai, apie kuriuos visi žino, rašo, ir kurie, nežiūrint į tai vyksta kaip ir anksčiau neskaidriai ir be atsakomybės.