infa.lt

Facebook nuotr.

Kad ir kaip nepatiktų tai, kas dabar vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, gyvename labai įdomiu laiku, kai į šipulius byra išsikvėpusi pasaulio tvarka ir finansų sistema. Plandemija – bandymas tai pristabdyti ir nusimesti atsakomybę, bet panašu kad nesėkmingas. Įvykiai vystosi dar greičiau, niekas negali nuspėti kuo visa tai baigsis.

Anksčiau tokios problemos buvo sprendžiamos pasaulinių karų pagalba, viskas buvo pradedama iš naujo. Persiskirstydavo galios centrai, prasidėdavo atsigavimas. Hegemonas pradėdavo piktnaudžiauti savo galia, primesdavo pasauliui savo taisykles. Išsiplėtęs valdininkų ir biurokratų aparatas reikalaudavo vis daugiau išteklių. Nebegalėdamas gyventi pagal išgalias, gyveno savo kolonijų ir likusio pasaulio sąskaita. Tai atvesdavo į imperijų pinigų nuvertėjimą ir visišką kolapsą.

Esamos epochos pradžia galime įvardinti Breton Woods susitarimą, kuris įvyko JAV 1944 metų, liepos mėnesį. Jo išdavoje, JAV doleris tapo pasaulio rezervine valiuta. Jis buvo pasirinktas todėl, kad kare dalyvavusios šalys liko be aukso rezervų. Didžioji dalis Aukso sutekėjo į Amerika, kuri, kol kiti kariavo, tapo pasaulio fabriku. JAV doleris buvo pririštas prie aukso santykiu – 1 trojos uncija (31.1g.) aukso = 35$, o visos valiutos pririštos prie dolerio. JAV tapo galinga imperija.

Ši sistema puikiai veikė, po karo prasidėjo spartus miestų ir pramonės atstatymas. Amerika, Europa, Japonija ir kitos vakarų bloko šalys išgyveno „aukso amžių“, jose pragyvenimo lygis sparčiai kilo. Dėl įtakos taip vadinamose trečiojo pasaulio šalyse, JAV įsivėlė į karus Korėjoje ir Vietname, kurie pareikalavo milžiniškų išteklių. Amerika pradėjo sukčiauti ir spausdinti daugiau dolerių nei turėjo aukso atsargų juos padengti.

Tai pajuto protingesni valstybių vadovai ir štai Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle, 1965 metais nusiuntė JAV didelį dolerių kiekį bei pareikalavo juos konvertuoti į auksą pagal kursą. Kad neprarasti pasitikėjimo finansų sistema, Amerika šį reikalavimą įvykdė. Šia patirtimi pasekė ir kitos valstybės. Pajutusios grėsmę doleriui JAV, 1971 metų, rugpjūčio 15 dieną, to metinio prezidento Richard Nixon įsakymu „laikinai“ sustabdė dolerių konvertavimą į auksą. Nuo tos dienos valiutos, tos kurios buvo pririštos prie aukso, tapo fiatinėmis.

Kad toliau pagrįsti dolerį kaip rezervinę pasaulio valiutą, Amerikos vyriausybė sudarė sutartį su Saudo Arabija, didžiausia naftos išgavėja, kad ji pardavinėtų naftą tik už JAV dolerius mainais į karinę apsaugą . Iki 1975 metų visos OPEC šalys sutiko už naftą imti tik Amerikos dolerius. Taip atsirado terminas – Petrodollar. Taip JAV pavyko užsitikrinti, kad dolerio paklausa pasaulyje nesumažėtų.

O tada prasidėjo kazino ekonomika, kuri tęsiasi iki šių dienų. Valiutų emisijos ir valstybių, korporacijų ir fizinių asmenų skolos pasiekė lubas. 2007 metų pasaulio ekonominė krizė atskleidė problemas, tačiau jos buvo ignoruotos ir užgesintos dar didesne valiutų emisijų lavina. Tie asmenys ir institucijos, sukėlę tokį neregėto mąsto burbulą – niekada neprisipažins.

Jie ir primetė mums šią plandemiją, kad įvykus finansų sistemos krachui, nereiktų už savo purvinus darbus aiškintis ir atsakyti, visa kaltė bus suversta „mirtinam“virusui. Bet viskas turi pabaigą. Visos oficialiosios valiutos yra pasmerktos žlugti, istorija nemeluoja.

Valstybių valdžios nebetarnauja savo rinkėjams, jos aptarnauja transnacionalines korporacijas ir aklai paklūsta pasulio organizacijoms. Naująją sistemą jos ir kontroliuos, per nerenkamus, o tų pačių korporacijų konglomeratų skiriamus vadovus. Sužlugdžius smulkų ir vidutinį verslą, bus įvesta kreditų sistema. Neturėsime nieko ir būsime „laimingi“. Štai tokią ateitį mums piešia naujosios tvarkos architektai.

Nebūkime naivūs manydami, kad esamą sistemą dar galima kažkaip sutvarkyti ir kad pasaulyje yra protų galinčių tai padaryti. Kuriama nauja tvarka, kuri mums nieko gero nežada. Jie nieko neslepia, viskas surašyta juodu ant balto, reikia tik pasidomėti.

Virsmas neišvengiamas ir kaip kiekviename kare bus labai daug aukų, pirmiausiai tarp tų, kurie šią situaciją ignoruoja arba paprasčiausiai jos nemato ar nenori matyti. Patikėkite, nejaučiu jokio malonumo visą tai rašyti, bet per ilgą laiką, sukaupęs daug žinių, jaučiu pareigą jomis pasidalinti.

Kaip ir kiekvienas karas, praeis ir šis. Svarbu nepasiduoti ir sukovoti bent jau su vidiniais priešais, kurie tikisi, kad bus prileisti prie naujosios tvarkos kūrėjų stalo. Jie pigiai perkami ir be galo naivūs. Jie yra tikrieji Tautos išdavikai, kurie turės atsakyti už savo nusikaltimus, kaip atsakė visi koloborantai pasibaigūs karui. Kam jie stato tas tvoras, kaip jūs galvojate?

Bijoti nereikia, nes baimė apakina ir trukdo racionaliai bei logiškai mąstyti. Mes šioje kovoje ne vieni, bunda visas pasaulis, auga žmonių sąmoningumas, yra maža viltis, kad nauja epocha bus daug šviesesnė ir sociopatų planas neišdegs. To visiems mums ir linkiu.