• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Kilsiančios kainos ir nauji mokesčiai – valdančiųjų darbotvarkė Seimo rudens sesijai

Kilsiančios kainos ir nauji mokesčiai – valdančiųjų darbotvarkė Seimo rudens sesijai

15 rugsėjo
06:50 2021

 

Piniginė pinigai

Eugenijus Sabutis, Seimo narys

Neatidėliotinos priemonės dėl sparčiai kylančių maisto ir paslaugų kainų, strategija dėl infliacijos suvaldymo, įstatymų projektai, susiję su valstybinių įmonių pelningumo peržiūra ir aiškiu kompensavimo mechanizmu vartotojams dėl didėjančių elektros, dujų ir šildymo kainų, tiksliniai žingsniai ir papildomas finansavimas skurdžiausiai besiverčiantiems asmenims – visa tai turėjo būti valdančiosios daugumos darbotvarkėje šioje rudens Seimo sesijoje. Deja, bet artėjančiame politiniame sezone parlamente šių projektų neišvysime.

Jau anksčiau esu rašęs apie tai, kad valdantieji šių problemų nemato ir nenori apie jas girdėti, užsimerkiama net prieš faktą, kad artėja šildymo sezonas, smarkiai paploninsiantis šeimų kišenes. Vien Vilniuje prognozuojama, kad kitas centrinio šildymo laikotarpis bus brangesnis beveik 50 proc. Taip atsitiks dėl dujų kainų šuolio, o sostinė šilumai gaminti vis dar vartoja gana daug gamtinių dujų. Dujų tarifų didėjimas sparčiai smogs ir vartotojams, kurie šildosi namus gamtinėmis dujomis. Jau dabar skaičiuojama, kad šie vartotojai šaltuoju laikotarpiu (gruodžio–kovo mėn.) vidutiniškai suvartodavo 790 kubinių metrų gamtinių dujų ir sumokėdavo vidutiniškai 225 eurų per šį laikotarpį, o įsigaliojus naujiems tarifams, suma šaltuoju laikotarpiu preliminariai gali išaugti – iki 324 eurų. Šių namų ūkiai vien šildymui iš savo biudžeto turės pakloti beveik 110 eurų daugiau.

Ingridos Šimonytės Vyriausybės naudojama strategija dėl negirdėjimo ir nematymo iš esmės atspindi ir jų vykdomos politikos principus – socialiai neatsakingos. Apsimesti aklu ir kurčiu yra labai patogu, nes nėra būtinybės matyti ir kitų opių problemų – kylanti infliacija ir maisto kainų šuolis. Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta ir pasiekė 4,9 proc. metinę infliaciją lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu. Infliacijos priežastys aiškios – įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, taip pat būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas. Jau dabar galima akcentuoti, kad tuo kainų augimas, o tuo pačiu – infliacijos kreivės kilimas aukštyn nesibaigs. Baimė dėl nevaldomo infliacijos šuolio yra pagrįsta, lieka tik apgailestauti, kad šio šuolio kol kas nemato valdančioji dauguma.

O ką jie mato? Atsakymas vienareikšmis, nes Seimo rudens sesijos darbotvarkę turėtų pasiekti nauji mokesčiai. Šioje vietoje reikėtų sustoti ir, siekdamas objektyvumo, paminėsiu, kad valdančioji dauguma visgi teiks teisės aktų siūlymus sistemiškai didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestį – nuo kitų metų minimali alga galėtų kilti iki 730 eurų. Kad šis didėjimas yra nepakankamas, akcentavo ne vienas Vyriausybės sudarytos Trišalės tarybos narys. Jų vertinimu, šiuo metu yra visos prielaidos mokėti ne mažiau kaip 750 eurų nuo kitų metų. Profsąjungos jau dabar pabrėžia, kad didėjimas yra sąlyginis ir realių pokyčių skurdžiausiai gyvenantiesiems neatneš.

Grįžkime prie mokestinių pakeitimų. Nauji mokesčiai teikiami Aplinkos ministerijos iniciatyva – viešojoje erdvėje ganėtinai plačiai aptartas vadinamasis automobilių taršos mokestis ir mažiau dėmesio sulaukęs, bet aktualus ir kylančių kainų kontekste itin svarbus bei greičiausiai paliesiantis visus – didesnis sąvartynų mokestis.

Jau dabar skaičiuojama, kad valdančiųjų noras papildomai apmokestinti automobilių savininkus, jiems gali kainuoti ne vieną šimtą eurų. Priėmus šiuos mokestinius pakeitimus – vienkartinis registracijos mokestis automobilio savininkui gali kainuoti ir iki 2000 eurų, o maksimali suma už metinį mokestį gali siekti ir 600 eurų.

Matant, kad senesnius, o tuo pačiu taršius automobilius naudoja labiau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose įsikūrę gyventojai, kurie gauna mažesnes nei vidutinės pajamas, o dėl to tiesiog neišgali įsigyti naujesnio automobilio, šį naują mokestį labiausiai pajus būtent šie gyventojai, kurių finansinė padėtis yra sudėtinga.

Žinoma, tokia našta gali tiesiog priversti gyventojus atsisakyti automobilių, nes jų išlaikyti neapsimokės. To neslepia ir naujo mokesčio iniciatoriai – priverstinai žmones persodinti į autobusus ir traukinius. Toks planas itin kritikuotinas, nes gražiai atrodo tik ant popieriaus. Pripažinkime, kad tiek viešasis transportas, tiek traukinių infrastruktūra nėra tvari ar labai ekologiška bei visiškai neatliepia ministerijos planų.

Jau anksčiau esu akcentavęs, kad AB Lietuvos geležinkeliai vis dažniau susiduria su keleivinių traukinių gedimais, jų nuolatiniais vėlavimais ir prastėjančia vežimo paslaugų kokybe. Įmonė galimai labiau rūpinasi savo viešaisiais ryšiais, nei atsakingu turto valdymu, traukinių priežiūra ir atnaujinimu. Dėl to jau kreipiausi į Valstybės kontrolę.

Panaši situacija ir viešajame transporte. Sunki situacija tradiciškai išryškėja kiekvienų metų rugsėjo mėnesį – perpildyti ir maršruto nesilaikantys autobusai tampa kiekvieno besinaudojančio šiuo transportu kasdienybe. Pripažinkime, kad šios transporto priemonės yra vis dar nepatrauklios. Gal didesnis dėmesys turėtų būti skirtas tam?

Automobilių taršos mokesčio pakeitimai nėra savalaikiai. Kol kas sunku įsivaizduoti situaciją, kurią regi valdantieji ir jiems atstovaujantis aplinkos ministras – elektromobiliai ar mažiau taršesnės transporto priemonės yra vis dar neįperkamos, jų pakrovimas stacionariuose stotelėse taip pat sukeltų nemažą galvos skausmą. Ar didesni ir priverstiniai mokesčiai tikrai duos laukiamo efekto? Kodėl net nesvarstomi kiti alternatyvūs ir mažiau skaudūs apmokestinimai? Taip pat nepakankamai šnekama apie skatinimo būdus.

Manau, kad, tolygiai siekiant mažinti taršą, galėtų būti didinamos kompensacijos netaršių transporto priemonių įsigijimui, o ne mokestinės bazės didinimas, kuris labiausiai paveiks mažiausias pajamas gaunančias socialines grupes. Kad tokių kompensacijų taikymas netaptų dar didesniu turtingųjų rėmimu, Vyriausybė galėtų aiškiai sureglamentuoti tvarką, numatančią teisingesnį paramos išdavimo principą.

Akivaizdu, kad įstatyminiai pakeitimai dėl šio mokesčio kelia daug aistrų, o jų svarstymas Seime bus vienas esminių darbų, surandant balansą tarp mokesčio dydžio ir efekto, kurį norime pasiekti visi – mažesnis CO2 išmetimas į aplinką.

Šiuo metu Vyriausybėje vis dar svarstomas kito labai aktualaus mokesčio padidinimas. Už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne, Aplinkos ministerijos siūlymu, reikėtų mokėti penkis kartus daugiau, lyginant su dabartiniu mokesčiu. Ministerija yra pateikusi projektą, kuriuo siūloma minėtą mokestį padidinti iki 50 eurų už toną. O tai tradiciškai reiškia, kad tokie pakeitimai neišvengiamai atsiras ir galutinėje sąskaitoje, kurią už išvežtas šiukšles gaus gyventojai.

Šio mokesčio didinimo priežastys ir logika grindžiama išaugusiais ekologiniais standartais. Suprantame, kad atliekų šalinimas sąvartyne yra pati blogiausia ekologijos atžvilgiu priemonė, todėl ji turėtų būti brangiausia, tą pabrėžia ir Europos Komisijos patvirtintas žaliasis kursas.

Pirmiausiai atliekos turi būti rūšiuojamos ir atrūšiuotos grąžinamos antriniam panaudojimui arba perdirbimui į toliau naudojamas gamyboje žaliavas, įskaitant kompostavimą, energijos iš atliekų išgavimą, arba panaudotos kitais būdais. Atliekos, kurių negalima perdirbti, turi būti deginamos. Natūralu, kad laikantis minėtos atliekų tvarkymo hierarchijos – deginimas turėtų būti pigesnis nei šalinimas sąvartynuose.

Laikantis hierarchijos ir pradėjus pilnu pajėgumu veikti visoms trims deginimo elektrinėms, turėtų drastiškai mažėti į sąvartynus keliaujančių atliekų kiekis, vadinasi, sąvartyno mokesčio didėjimas, mažėjant į sąvartynus pristatomų atliekų kiekiams gyventojams turėtų nesijausti, nes atliekų tvarkymas keičiamas į galimai pigesnį būdą – deginimą. Pasinaudodama šiuo principu, Aplinkos ministerija atkerta, kad teiginys, jog pakilęs mokestis sąvartynams didins vartotojams atliekų kainą, yra nepagrįstas. Tačiau nutyli kitą faktą – pats deginimas brangsta ir valstybė čia nepadarė namų užduočių, nes svertų įtakoti deginimo kainą praktiškai neturi.

Deginimo kaina irgi turi savo logiką, į ją taip pat įeina taršos mokesčiai, mokami pagal tą patį sąvartynams taikomą įstatymą, be to, deginimo kaina turi užtikrinti investicijų grąžą investuotojams, nes deginimo įrenginiai yra pastatyti praktiškai iš privataus kapitalo. Kaip jau ir minėjau, čia valstybė ir padarė didžiausią klaidą – reikėjo valstybės lėšomis statyti deginimo įrenginius ir taip išsaugoti tiesioginę deginimo kainos kontrolę.

Kol kas Aplinkos ministerija nėra linkusi atskleisti deginimo kainų nustatymo peripetijas ir galimai neieško būdų pristabdyti deginimo kainų augimą, nes būtent jos ateityje labiausiai lems kainų gyventojams augimą.

Bet kokiu atveju – ar tai bus didesni mokesčiai už atliekų šalinimą sąvartynuose ar jos bus deginamos, kas šiandien užtikrintai paneigs, jog tai neatguls ant galutinio vartotojo pečių?

infa.lt komentaras:

Tai akivaizdi laikinai Lietuvą administruojančių asmenų genocido strategija, kurios kol kas nemato nei inteligentija, nei nori matyti didžiosios žiniasklaidos priemonės. Pridėjus kainų ir mokesčių augimą prie dabartinės socialinės ir ekonominės situacijos, kuri labai prasta, jei nesakytume, kad katastrofiška – eiliniam žmogui išgyventi iki pavasario tampa labai sudėtinga. Tiesiog vos,vos įmanoma, o kai kuriems jau ir nebeįmanoma. Ir tai dabartinės „valdžios“ darbo rezultatas. Kuri vos per daugiau kaip pusmetį nuvarę valstybę į prarają. Ir akivaizdu, kad taip paprastai viskas nesibaigs. Judama link katastrofos, o lyginant su 2008 metų finansine krize – ši bus gerokai rimtesnė. Žmonės turėtų pagaliau suprasti, kad niekas jais nepasirūpins išskyrus juos pačius – susibūrus į bendrijas telktis visos šalies lygmeniu ir priimti bendrus sprendimus.

Infa.lt
Parama - Ačiū!  
žiūrėjo 217

Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Vygandas    -  2021-09-15, 08:10

    Mokesčiai jau didinami KARTAIS, – 0,7 katro, 0,5 karto. Šiukšlių pavadinimu apmokestinamas nekilnojamas turtas, automobiliai ir t.t. Išeitis vienintelė – pirmalaikiai Seimo rinkimai!!!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Apklausa

Ką manote apie rugsėjo 10 protesto akciją?


  • Ji įvyks net ir be leidimo (68%, 71 balsavo)
  • Leidimas bus gautas iš ji įvyks taikiai (13%, 14 balsavo)
  • Ji įvyks ir pasikartos riaušės (11%, 11 balsavo)
  • Vilnius bus blokuotas ir ji neįvyks (8%, 8 balsavo)

Viso balsavo: 104
Pradėta - 2021-09-04 @ 21:14
Pabaiga - 2021-09-09 @ 21:14

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Jolanta Blažytė. Ar dar neatsibodo?

Jolanta Blažytė. Ar dar neatsibodo?

atsiliepimų 8 Skaityti visą įrašą
    Dainius Kepenis pranešimas: „Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pats linkęs rūšiuoti žmones?“

Dainius Kepenis pranešimas: „Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pats linkęs rūšiuoti žmones?“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Džaivild Apanavičienė. Milgramo eksperimentas „Paklusnumas: elgesio tyrimas“

Džaivild Apanavičienė. Milgramo eksperimentas „Paklusnumas: elgesio tyrimas“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Viktoras Jašinskas. Epochų sankirta

Viktoras Jašinskas. Epochų sankirta

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Naujoji misija?

Jolanta Blažytė. Naujoji misija?

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Alvis Mozeris. Tvirtai apsisprendžiau niekada nekelti kojos į Covid vakcinacijos centrus, kuriais tapo ir prekybos centrai

Alvis Mozeris. Tvirtai apsisprendžiau niekada nekelti kojos į Covid vakcinacijos centrus, kuriais tapo ir prekybos centrai

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Nuo saujelės „tamsuolių“ valdžia atsitveria tvoromis saugomomis ginkluotų pareigūnų – ko bijomasi?

Nuo saujelės „tamsuolių“ valdžia atsitveria tvoromis saugomomis ginkluotų pareigūnų – ko bijomasi?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Norit kruvinos “revoliucijos“?

Algimantas Rusteika. Norit kruvinos “revoliucijos“?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Trumpai: „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio“ istorija ir jo nuveiktų darbų rezultatas

Arvydas Daunys. Trumpai: „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio“ istorija ir jo nuveiktų darbų rezultatas

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Kur dingo Skandinavija?

Jolanta Blažytė. Kur dingo Skandinavija?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Ką daryti, kad būtų gerai?

Ką daryti, kad būtų gerai?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis. Jie Jums meluoja, rizikuoja Jūsų ir Jūsų vaikų sveikata

Ramūnas Karbauskis. Jie Jums meluoja, rizikuoja Jūsų ir Jūsų vaikų sveikata

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Tikroji vertybinė politika dabar yra Realpolitik

Andrius Martinkus. Tikroji vertybinė politika dabar yra Realpolitik

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Linas Bitvinskas: klasių kova pagal Šimonytės Vyriausybę

Linas Bitvinskas: klasių kova pagal Šimonytės Vyriausybę

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pusantro šlubo NATO kapralo, net jei jis iš JAV - nieko neapgins ir net nebandys....

NATO - tikrai mūsų vienintelė viltis, bet ji neapgins nuo ES skleidžiamų ir prievartaujamų iškrypimų...

Autorė rašo mąstantiems, įgaliems analizuoti ir turintiems įgimtą nuovoką. Dulkys juk aiškiai pasakė, pagrindinė užduotis,...

mano draugui dausose papasakok.Poveikis po pirmos fozės buvo.Palaidojau.Kaimynė vyrą palaidojo,pas kitus giminaitė kominė reanimacijoj,šansų nebėra.Taip,kad...

Yra skirtingų gamintojų skirtingos vakcinos, kai kurios skiriasi iš principo - bet kuris "antivakseris" savo...

Nesutikčiau su vertinimu - įvairių šaltinių pateikiama ~2% mirtingumas ir Jūsų 90% "lengvas ar net...

Hm

Kalba ne apie vakcinas, bet apie pačios ligos pavojingumą - 90 proc. populiacijos tai lengvas...

Poveikį tiktai turi, tik blogiausiai, kad nežinia kokį- daugiau naudos ar žalos ir tai paaiškės...

Atsitiktinai šalį administruojantys galėtų prastumti pataisą, kad jaunuoliai, susileidę reikiamą kiekį eksperimentinio marmalo, galėtų balsuoti...

Tai niekas niekada ir neteigė, kad covid labiau rizikingas turintiems gretutinių ligų. Bet kad vakcinos...