infa.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Grafeno oksidas

04 rugsėjo
06:30 2021
Gintaras Furmanavičius

Facebook nuotr.

Šis mano tekstas, kurį tikiuosi jums užteks kantrybės perskaityti iš Facebook’o buvo pašalintas po keturių valandų, nors jame yra visos nuorodos į mano naudotus šaltinius. Ruošiau jį su pertraukomis dvi dienas ir pateikiu jums tik straipsnių vertimų santraukas.

Jau seniau buvau įkėlęs video, kuriame medicinos specialistė ir vaistų kūrimo ekspertė Jane Ruby pasakoja, kad vakcinų sudėtyje yra grafeno oksido.

Objektyvumo dėlei turiu pasidalinti Reuters medžiaga, kuri anot agentūros paneigia grafeno oksido buvimą vakcinose:

„Agentūra nerado įrodymų, kad mRNA COVID-19 vakcinų lipidinėse nanodalelėse yra grafeno oksido. „Pfizer” ir „Moderna” teigė, kad jų vakcinose grafeno oksido nėra. Vaizdo įraše pateikiamas nesusijęs patentas ir nesusijęs straipsnis iš medicinos priemonių gamintojo „Sinopeg” interneto svetainės.”

Čia galima būtų ir baigti tekstą, o jūs patys nuspręstumėte, kuris teiginys yra teisingas.

Bet galima pabandyti surasti ir daugiau informacijos. Kai ką man pavyko surasti pačiam, kai kuo pasidalino draugai. Taigi, ką pavyko sužinoti?

Prieš kelias dienas internete pasirodė PSO paskelbtas darbas

Šį darbą finansavo Billo ir Melindos Geitsų fondas, Estijos vyriausybė, Botnaro fondas, Kuveito valstybė ir Rokfelerio fondas. Šiame darbe tarp kitko yra sakoma: „Dabartinis dokumentas parengtas atsižvelgiant į vykstančią pasaulinę COVID-19 pandemiją, todėl šis metodas parengtas taip, kad atitiktų mokslo raidą ir neatidėliotinus šalių poreikius šiame sparčiai besikeičiančiame kontekste; dėl šios priežasties dokumentas išleidžiamas kaip laikinosios gairės. Šis metodas ilgainiui galėtų būti išplėstas, kad būtų galima nustatyti skiepijimo būklę siekiant apsisaugoti nuo kitų ligų.

Šis dokumentas yra rekomendacinių dokumentų serijos, skirtos su COVID-19 susijusių svarbių duomenų skaitmeniniam dokumentavimui, dalis: skiepijimo būklės (šis dokumentas), laboratorinių tyrimų rezultatų ir SARS-CoV-2 infekcijos istorijos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), bendradarbiaudama su daugiadiscipline partnerių ir ekspertų grupe, parengė šias gaires ir pridedamas technines specifikacijas, siekdama padėti PSO valstybėms narėms priimti sąveikius skiepijimo būklės registravimo standartus. Todėl šio dokumento auditorija yra valstybės narės ir jų įgyvendinimo partneriai, norintys įdiegti skaitmeniniu parašu pasirašytus skiepijimo įrašus.”

Nežinau, kaip jūs, bet aš tai suprantu kaip visų pasaulio žmonių sveikatos duomenų kontrolę, pradedant nuo masinio vakcinavimo.

Eikime toliau. Įsiveskime į Google „Graphene Flagship EU”. Randame sekančią informaciją: Graphene Flagship EU yra Europos Komisijos ateities ir naujų technologijų pavyzdinė iniciatyva.

Grafeno pavyzdinė iniciatyva, kurios biudžetas siekia 1 mlrd. eurų, yra nauja precedento neturinčio masto bendrų ir koordinuotų mokslinių tyrimų forma, kuri yra didžiausia Europos mokslinių tyrimų iniciatyva.

Grafeno pavyzdinės iniciatyvos uždavinys – sutelkti akademinius ir pramonės tyrėjus, kad per 10 metų grafenas iš akademinių laboratorijų taptų Europos visuomenės dalimi ir taip būtų skatinamas ekonomikos augimas, kuriamos naujos darbo vietos ir naujos galimybės.

Pagrindinį konsorciumą sudaro apie 170 akademinių ir pramoninių mokslinių tyrimų grupių iš 22 šalių. Be to, projekte dalyvauja vis daugiau asocijuotų narių, kurie yra įtraukti į mokslinius ir technologinius darbo paketus.

Pavyzdinį projektą „Graphene Flagship” koordinuoja Chalmerso technologijos universitetas (Geteborgas, Švedija).”

Žiūrime toliau. Matome, kad tas pats Chalmerso technologijos universitetas 2015 metais iš Bilo ir Melindos Geitsų fondo gavo beveik 800 tūkstančių dolerių darbui, kurio tema: „Nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą intervenciją bei ištirti naujas įžvalgas apie galimus augimo ribotumo ir (arba) sutrikusios kognityvinės raidos rizikos veiksnius.”

O kur gi grafeno oksidas? Ogi visai čia pat. Mano minėtame saite randame sekančią informaciją: „Grafeno oksidas slopina potrauminio streso sutrikimą.

Grafeno pavyzdinės programos partnerių SISSA Italijoje, ICN2 Ispanijoje ir Mančesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai, bendradarbiaudami su San Paulo universiteto Ribeirão Preto medicinos mokykla, atrado, kad grafeno oksidas slopina su nerimu susijusį elgesį atliekant modelinį tyrimą. Jie nustatė, kad į tam tikrą smegenų sritį įšvirkštus grafeno oksido nutildomi neuronai, atsakingi už nerimastingą elgesį.

Mokslininkai naudojo įprastą gyvūnų modelį: kaip ir klasikiniame animaciniame filme „Tomas ir Džeris”, pelė gyvena mažo kambario sienoje esančioje skylėje, kur jaučiasi apsaugota ir saugi. Paprastai pelė laisvai ir nesijaudindama tyrinėja kambarį. Tačiau pajutusi katės kvapą pelė bėga atgal į savo skylę, kur žino, kad yra saugi. Tai labai stiprus gynybinis elgesys ir daugumai gyvūnų būdingos kovos arba bėgimo reakcijos pagrindas.

Po savaitės, praleistos tokioje aplinkoje, pelė prisimena šį elgesį net ir tada, kai katės kvapas išnyksta. Tai yra potrauminio streso sutrikimo (PTSS), apsauginio nerimo elgesio, atsirandančio reaguojant į neigiamus prisiminimus, modelis. Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo sutrikimų, susijusių su PTSS arba nerimu.”

Šioje vietoje noriu jūsų paklausti: ar prisimenate Great Reset teiginį, kad niekas nieko neturės ir visi bus laimingi?

Darykime prielaidą, kad grafeno oksido vakcinose vis dėlto yra. Randu tokią informaciją: „Karolinskos instituto, Mančesterio universiteto ir Čalmerso technologijos universiteto mokslininkai įrodė, kad žmogaus imuninė sistema su grafeno oksidu elgiasi panašiai kaip su patogeniniais mikroorganizmais, todėl ateityje jį galima saugiau naudoti biomedicinoje.

Čia matote, kaip grafeno oksidą atakuoja neutrofilai, t. y., sakykime, imuninės sistemos ląstelės, kurios bando jį fagocituoti, absorbuoti ir suardyti. Štai kodėl grafeno oksidas sukuria krešulius ir trombus.

Šiame straipsnyje taip pat rašoma: „Patekęs į organizmą, grafenas įgyja magnetines savybes ir yra puikus laidininkas. Jis tarnauja energijos kaupimui ir koncentravimui. Grafeno gamyba smarkiai išaugo kaip tik tuo metu, kai prasidėjo Covid-19 vakcinavimo kompanija 2020 gruodžio pabaigoje – 2021 sausio pradžioje. Be to, tai taip pat sutapo su tuo laiku, kai buvo skiepijama nuo gripo. Mes supratome, kad grafenas yra suleidžiamas su vakcina, kai pamatėme, ką grafeno oksido nanodalelės gali padaryti patekusios į organizmą, kai tai liečia neuromoduliavimą neuroninių ir neuroninį elekrofiziologinį poveikį smegenims.

Mano vardu mes gavome sandariai uždarytą vakcinos buteliuką iš Pfizer ir nusiuntėme jį ištirti dėl vienintelės medžiagos: grafeno. Tyrimą atliko Dr. Pablo Campra Madrid, chemijos mokslų daktaras, Almerijos universiteto narys. Tyrimų ataskaita rodė, kad vakcinoje iš tikrųjų yra gafeno oksido ir kad jis yra pagrindinė sudėtinė taip vadinamos vakcinos dalis. Grafenas yra naudojamas elektronų mikroskopijos transmisijai, EML metodams, optinėje mikroskopijoje ir ultravioletinių spindulių radiacijos spektroskopijoje, kuri atitinka grafeno oksido bangos ilgį.

Tuo remiantis mes ėmėme tyrinėti, kokį toksiškumą ir citotoksiškumą grafeno oksidas sukelia organizme. Grafeno oksidas, patekęs į organizmą, sukelia kraujo krešulius, daugelio organų uždegimus, použdegiminį sindromą. Kai organizme grafeno oksido yra daugiau, negu glutationo, kuris yra natūralus organizmo antioksidantų rezervas, tai iššaukia imuninės sistemos pokyčius, imuninės sistemos sunykimą ir citokinų audrą.

Kai yra įkvepiamas, grafeno oksidas vienodai pasiskirsto alveolių trakte ir sukelia abipusį plaučių uždegimą. Taip pat, įkvėptas grafeno oksidas sukelia gleivinės uždegimą, dėl ko prarandami skonis ir uoslė. Trumpai tariant, grafeno oksidas pasireiškia lygiai taip kaip oficialioje versijoje SARS-Cov-2, iššaukdamas „sunkius” Covid 19 simptomus. Patekęs į neuronus, grafeno oksidas sukelia neurodegeneraciją kitaip vadinamą neurologiniu Covid 19.”

Ir, kad sąmokslo teorija būtų pilnesnė, nepamirškime mums taip noriai peršamo 5G: „Grafeno oksidas turi taip vadinamą elektroninę absorbcijos juostą. Elektroninio sužadinimo magnetinis rezonansas tiksliai atitinka trečiąjį pralaidumą 5G technologijoje.

Būtent tai dabar mums yra peršama per visą šitą pandemijos laikotarpį. 5G antenos yra statomos be sustojimo, o 8 iš 10 šių antenų yra įrengtos šalia pensionatų ir slaugos namų. Žinome, kad ši gyventojų dalis buvo labiausiai paveikta. Paveikta būtent dėl grafeno oksido, kuris yra naudojamas kosminiuose palydovuose, kad užtikrintų 5G veikimo zonas. Šiandien nanomokslas, neuromokslas ir biotechnologija yra milžiniškai pažengę į priekį. Ar gali žmogus būti kontroliuojamas distanciniu valdymu? Taip, tai galima padaryti ir tikriausiai jau yra daroma užmaskuotu būdu.”

Ir desertui – dar vienas tyrimas iš fizikos srities, kaip veikia grafeno nanoantenos: „Džordžijos technologijos instituto mokslininkai, atlikę daugybę kompiuterinių modeliavimų, pademonstravo galimybę sukurti mažas grafeno nanoantenas, kurių pagalba šimtai ir tūkstančiai nano ir mikro lygio mechanizmų ar prietaisų gali būti sujungti į vieną tinklą per belaidžio ryšio technologijas. Be šios galimybės, grafeno nanoantenos gali būti naudojamos mobiliuosiuose telefonuose ir kituose elektroniniuose įrenginiuose, turinčiuose interneto ryšį, todėl šie įrenginiai gali keistis duomenimis didesniu greičiu.

Kaip jūs galite atspėti, pagrindinis esminis naujųjų nanoantenų taškas yra būtent grafenas, kuris, skirtingai nei tradiciniai metalai, varis ar sidabras, gali veikti kaip antena, kuriai sunaudojama daug mažiau energijos. Šis efektas pasiekiamas naudojant paviršiaus elektronų bangas, kylančias grafeno paviršiuje tam tikromis sąlygomis.”

Mieli vakseriai, aš mums visiems linkiu, kad tai būtų dar viena sąmokslo teorija. Pateikiu tik faktus. O išvadas pasidarykite kiekvienas sau.

Respublika

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 892

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. Hm    -  2021-09-04, 11:34

    Ačiū už pilietiškumą, už drąsą kovoje prieš sistemą…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Algirdas    -  2021-09-04, 19:00

    Koks dar daiktų internetas? Čia juk kūnų internetas.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Lt    -  2021-09-06, 00:09

    👍

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Techniškai valdydami informacinę erdvę Vakarai vis tik praranda ideologinę įtaką – kodėl?

Techniškai valdydami informacinę erdvę Vakarai vis tik praranda ideologinę įtaką – kodėl?

atsiliepimų 8 Skaityti visą įrašą
    „Karas” tarp Izraelio ir Irano užsibaigė „netikėtai”, kaip ir prasidėjęs

„Karas” tarp Izraelio ir Irano užsibaigė „netikėtai”, kaip ir prasidėjęs

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Žirgų ar prezidentinių rinkimų lenktynės?

Gintaras Furmanavičius. Žirgų ar prezidentinių rinkimų lenktynės?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Kūrėjai

Jolanta Blažytė. Kūrėjai

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Nuo nieko nepriklausomi Lietuvos biudžeto „vartotojai”

Gintaras Furmanavičius. Nuo nieko nepriklausomi Lietuvos biudžeto „vartotojai”

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Apie gamtos pabudimo ir metų užbaigtuvių šventes

Linas Karpavičius. Apie gamtos pabudimo ir metų užbaigtuvių šventes

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    „Areštuokite mane”: Džoana Rouling metė iššūkį policijai dėl naujojo neapykantos nusikaltimų įstatymo

„Areštuokite mane”: Džoana Rouling metė iššūkį policijai dėl naujojo neapykantos nusikaltimų įstatymo

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Stambulo konvencija ir nuomonės formuotojai

Gintaras Furmanavičius. Stambulo konvencija ir nuomonės formuotojai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Valdas Vižinis. Kai bandai apmąstyti išties svarbius dalykus

Valdas Vižinis. Kai bandai apmąstyti išties svarbius dalykus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Herkus Baranauskas-Deltuvis. Mokiniai

Herkus Baranauskas-Deltuvis. Mokiniai

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Skylė juoda, cirkai – margi

Jolanta Blažytė. Skylė juoda, cirkai – margi

atsiliepimų 13 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Velykos artėja. O išsilaisvinimas?

Jolanta Blažytė. Velykos artėja. O išsilaisvinimas?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Kiek ilgai mes liksime pasyviais šio ketvirtus metus vykstančio cirko stebėtojais?

Gintaras Furmanavičius. Kiek ilgai mes liksime pasyviais šio ketvirtus metus vykstančio cirko stebėtojais?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą

Teisę kontroliuoti turės lygiai tiek, kiek ir balsuoti. Bet pareikš savo nepasitenkinimą kuriuo nors valdžios...

jau pasimate daugumai,kur veda ta "Vakaru ideologija"!? Idomu tik,ar besugebesime ta mesla nusiplauti ir kiek...

BRICS padarys savo darbą...

Del

tolesnio vogimo,o ne pagalbos! Saliai reikia taikos,o ne tolesnio susinaikinimo!...

valdziu valios,jis net "sto gram" neikaltu,ne tai kad telegram neikurtu....

Su

14 androido kalejimu - bus ir Samsungui sunkus laikai. Niekam nereikia telefono,kur neisidesi tau reikalingu...

artimieji Rytai daro pinigus,o Ukraina - juos tik vagia....