Afganistano pilietinio karo unikalumas slypi tame, jog šiame kare patyrė nesėkmę dvi Vakarų postkrikščioniškosios civilizacijos versijos. Pirmajai atstovavo marksistinis režimas, kurį 1979-1989 m. palaikė SSRS ir jos kariuomenė.
Antrajai – ką tik žlugęs režimas, kurį 2001-2021 m. palaikė Vakarų liberaliosios demokratijos su JAV priešakyje ir jų kariuomenės. Lietuvių kariai dalyvavo abiejuose Afganistano vesternizacijos projektuose. Pirmuoju atveju – kaip SSRS kariuomenės šauktiniai. Antruoju – kaip NATO narės Lietuvos Respublikos kariai. Pasaulyje nėra daug tautų, kurių kariai dalyvavo tokio unikalaus pilietinio karo abiejuose etapuose.
Pati Lietuva beveik penkis dešimtmečius buvo pirmojoje Vakarų postkrikščioniškosios civilizacijos versijoje. Jau tris dešimtmečius ji yra antrojoje. Per tuos 30 metų labai pasikeitė mano požiūris į daugelį dalykų.
Daug kuo nusivyliau. Lietuvių tautos nykimas. Seniausia indoeuropiečių prokalbės sergėtoja savo istorinėje tėvynėje susitraukė nuo 3,7 iki 2,8 milijonų. Turbūt ir Afganistane per tuos 20 „laisvės” metų atsirado nusivylimas.
Kaip kitaip paaiškinti, jog nebuvo beveik jokio pasipriešinimo sugrįžtančiai pabaisai? Talibanas man ir dabar – blogis. Iki šiol negaliu atleisti barbariško Bamijano Budų sunaikinimo. Po Talibano sugrįžimo bus prarasta dar daug gerų dalykų.
Bet kodėl nebuvo beveik jokio pasipriešinimo? Juk ne amerikiečiai prieš 20 metų ant žemės išvarė talibus iš Afganistano miestų. Amerikiečiai tik teikė palaikymą iš oro. Ant žemės talibus iš miestų išvarė patys afganistaniečiai – Šiaurės lyga. Kas atsitiko dabar, po 20 metų? Turiu baisų įtarimą. Nepopuliarų. Nepolitkorektišką. Mano įtarimas – tie 20 metų sugadino afganistaniečius. Tuos, kurie galėjo priešintis Talibanui. Materializmo sėkla.
O šiomis dienomis Afganistane apsireiškė dar didesnė pabaisa už Talibaną – „Islamo valstybė”.
„Tai svajonių žudynės”, – taip Afganistano tragediją apibūdino tėvynę paliekantis vienas žinomiausių šalies žurnalistų. Mano irgi daug svajonių nužudė tie 30 metų, per kuriuos lietuvių tauta – seniausios indoeuropiečių prokalbės nešiotoja – savo istorinėje tėvynėje nunyko nuo 3,7 iki 2,8 mln. Ar aš ginčiau tai, kas „sukurta” Lietuvoje per 30 metų? Neginčiau.
Dieve, atleisk man.
Autorius – filosofijos mokslų daktaras
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Vyksta karas, bet brokuoti Dievo sutvėrimai tai vadina „Pabėgėliais”… Karas, nešantis ne sovietinį taikos balandėlį ar vokiečių tankus, o musulmonus. Jeigu ES vadovybė tai nesuvoks, tai mūsų anūkams LR Seime bus eilinė madinga permaina, „pabėgėlių” bus jau dauguma…
Toks planas…