• Naujienos
  • Parama
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Neapginantis sausumos pasienio KAM ministras A. Anušauskas teigia, jog turime vystyti pajėgumus ir gebėti apginti savo jūrą

Neapginantis sausumos pasienio KAM ministras A. Anušauskas teigia, jog turime vystyti pajėgumus ir gebėti apginti savo jūrą

26 liepos
06:50 2021

Arvydas Anušauskas

Paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos. Šių pajėgų karius su švente pasveikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išskyrė pagrindines Lietuvos karinės laivybos stiprybes bei papasakojo apie naujai vystomus pajėgumus.

Penktadienį Karinių jūrų pajėgų (KJP) kariai dalyvavo pagrindiniame Jūros šventės parade, kurį per visą Klaipėdos miestą vedė KJP orkestras. Šeštadienį KJP rengia tradicinį vainikų nuleidimą jūroje, skirtą žuvusiems jūroje atminti, o sekmadienį KJP skirs laisvą, kuris ves laivų paradą ir skelbs startą burlaivių lenktynėse.

Anot ministro, aktyvus KJP dalyvavimas rengiant Jūros šventę parodo, kad šios pajėgos yra ypatingai svarbios ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir civiliams.

„Lietuva – jūrinė valstybė. Beveik prieš 100 metų, kuomet Lietuva prijungė prie valstybės Klaipėdos kraštą ir įgijo Klaipėdos uostą, Lietuvoje pradėjo vystytis laivyba, o po keliolikos metų atsirado ir Karinės jūrų pajėgos“, – sakė ministras, pažymėjęs, kad šiemet KJP mini 86-ąsias metines nuo savo įkūrimo ir 29-ąsias – nuo atkūrimo.

„Visos ginkluotosios pajėgos yra skirtos agresoriaus atgrasymui, o Karinės jūrų pajėgos atlieka tą vaidmenį jūroje. Mes turime vienintelį jūrų uostą, kurį turime mokėti ir gebėti ginti. Todėl Karinės jūrų pajėgos turi nuolat vystytis, turėti naujus laivus ir naujas galimybes. Liepą ir rugsėjį minėdami Karinių jūrų pajėgų įsikūrimo datas turime pažymėti, kad Lietuva, būdama jūrine valstybe, ja turi išlikti ir ateityje.

Dabar Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos turi keliolika laivų ir 600 jūrininkų. Šios pajėgos atlieka mūsų šalies gynybai ir teritorijos apsaugai vieną iš reikšmingiausių vaidmenų. Negana to, Karinės jūrų pajėgos atlieka ir svarbią gelbėjimo misiją jūroje – pernai buvo išgelbėta daugiau kaip 20 žmonių, jiems buvo suteikta reikalinga pagalba“, – teigė ministras A. Anušauskas.

Šiandien, Lietuvai esant galingiausio gynybinio aljanso NATO dalimi, KJP ne tik užtikrina Lietuvos teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą bei stebi situaciją Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, bet taip pat svariai prisideda ir sėkmingai vykdo pajėgoms pavestas tarptautines užduotis ir įsipareigojimus.

„Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, tačiau mūsų kariai taip pat yra siunčiami ir į tarptautines misijas – jie yra pasižymėję misijose „Irini“ ir „Atalanta“. Tarptautinėse misijose Karinių jūrų pajėgų kariai dalyvauja kartu su partneriais, kitų šalių laivuose vykdydami labai svarbias misijas, pavyzdžiui, saugant civilinę laivybą nuo piratų“, – sakė ministras, pridūręs, kad NATO aljanso jūrų pajėgų veikloje Lietuva specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje.

„Mūsų karinės jūrų pajėgos kartu su partneriais atlieka Baltijos jūros išminavimo darbus. Mūsų priešmininiai laivai kasmet dalyvauja ekspedicijose ir vykdo būtinąją misiją ieškant ir naikinant nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jūroje likusias minas, nuskendusias torpedas ar aviacines bombas. Baltijos jūra šiuo atžvilgiu tikrai yra išskirtinė. Deja, šiuo metu yra rasta tik 70 proc. sprogmenų, todėl, dėl saugios laivybos ir saugumo jūroje, šie darbai neturi nutrūkti“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Karinės jūrų pajėgos šiuo metu plečia savo veiklą ir vysto naujus pajėgumus – plėtojami Klaipėdos uosto apsaugos ir kontrolės pajėgumai, būtini, užtikrinant sąjungininkų karinių jūrų pajėgų priėmimą ir saugumą Klaipėdos uoste. Šiuo tikslu šiemet vyko vienos didžiausių Lietuvos karinių jūrų pajėgų organizuotų tarptautinių pratybų „Baltijos tvirtovė 2021“, kuriose dalyvavo daugiau kaip 1000 karių, 16 laivų ir per 100 kitos karinės technikos vienetų iš septynių NATO valstybių.

Anot ministro, atsižvelgiant į augantį Rusijos karinių pratybų Baltijos jūroje skaičių, nuolatinis jūrinės aplinkos suvokimas, informacijos apsikeitimas ir koordinacija, o taip pat – siekis laiku reaguoti į įvykius yra vieni pagrindinių KJP prioritetų. Žinutė potencialiam agresoriui yra siunčiama ne tik vieningai ir koordinuotai veikiant su sąjungininkais, bet ir siekiant turimų pajėgumų modernizacijos.

„Yra priimami sprendimai, kad Karinės jūrų pajėgos ateityje turėtų vienos platformos laivus – galbūt jų bus šiek tiek mažiau, bet jie turėtų būti modernesni. Tai nėra pigus projektas, bet jei mes norime išlikti jūrine valstybe ir kartu su mūsų kaimynais saugoti jūrinę teritoriją, pajėgų vystymo darbai turės būti padaryti“, – teigė ministras A. Anušauskas.

infa.lt komentaras:

Keista, kad tokiame, kupiname pagyrų savo vadovaujamos žinybos atžvilgiu straipsnyje, KAM ministras konservatorius Arvydas Anušauskas nieko nekalba apie tai, kaip gėdingai jo vadovaujama žinyba nesugeba apginti Lietuvos sausumo sienos, pro kurią tarsi kiaurą rėtį laisvai veržiasi nelegalūs imigrantai iš Irako, Čečėnijos ir kitų arabų ir Afrikos šalių. Didelė jų dalis yra moterys su vaikais. Kiek dar reikia sumokėti Krašto apsaugos ministerijai, kad ji imtųsi vykdyti valstybinės sienos apsaugos funkcijas nuo nusikaltėlių sienos pažeidėjų? Kalbos apie tai, kad KAM gali atgrasyti valstybę nuo rimtų agresorių atrodo labai nerimtai fone to, kad ji negali valstybės apginti net nuo civilių nelegalų.

Infa.lt
Paremkite infa.lt  
žiūrėjo 412

Žymos

Atsiliepimų 4

  1. am    -  2021-07-26, 10:55

    Kazi kur prasapo zvejybinis laivynas,gi jurine valsybe esam..

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Vygandas    -  2021-07-26, 11:05

    Apgynėme sausumos sienas, nes afrikiečiai jau tik šimtais nekliudomai plūsta į nepriklausomą Lietuvą, apginsime ir jūrą…
    Būtų Vytautas Didysis ant žirgo, tai nedrįstų kitos rasės sutvėrimai brautis pas civilizuotus…

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Op    -  2021-07-26, 17:21

    Acha, Lietuva prijungė Klaipėdos kraštą Lietuvos…?

    Atsakyti į šį komentarą
  4. anoniminis    -  2021-08-02, 15:27

    Lietuvą okupuoja irakiečiai, o krašto apsaugos ministras šneka VĖJUS

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Paremti infa.lt per PayPal

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Apklausa

Kiek tikite valdžia?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Linas Bitvinskas: Iš kur išaugo „žmoga“?

Linas Bitvinskas: Iš kur išaugo „žmoga“?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Apie fašistuojančius propagandistus

Apie fašistuojančius propagandistus

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Jolantas Blažytė. Du pasauliai

Jolantas Blažytė. Du pasauliai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Romas Dambrauskas apie Lietuvos Šeimų Sąjūdį ir jo perspektyvas

Romas Dambrauskas apie Lietuvos Šeimų Sąjūdį ir jo perspektyvas

atsiliepimų 12 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Ateina nauja “reforma“

Algimantas Rusteika. Ateina nauja “reforma“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Keturios tezės dėl artimiausios lietuvių tautos politinės ateities

Andrius Martinkus. Keturios tezės dėl artimiausios lietuvių tautos politinės ateities

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Vigilijus Jukna: Lietuvos diplomatijos „pergalės“

Vigilijus Jukna: Lietuvos diplomatijos „pergalės“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Orveliškoje tikrovėje tiesa cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu

Orveliškoje tikrovėje tiesa cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Alvis Mozeris. Kas realiai gali vykti senjorų globos namuose

Alvis Mozeris. Kas realiai gali vykti senjorų globos namuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Du skirtingi pasauliai

Jolanta Blažytė. Du skirtingi pasauliai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Aurimas Guoga. Kaip šiandien gyvena tie, kurie atsisakė leistis naikinamąsias medžiagas

Aurimas Guoga. Kaip šiandien gyvena tie, kurie atsisakė leistis naikinamąsias medžiagas

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Istorija apie Duomenų mokslininką

Gintaras Furmanavičius. Istorija apie Duomenų mokslininką

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jėzus Marija, kaip tikiu į mokslą, negaliu!

Jėzus Marija, kaip tikiu į mokslą, negaliu!

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas: ,,Auksiniai pasikalbėjimai” – Vyriausybės prievartai ir neteisėtiems sprendimams pateisinti!?

Mindaugas Puidokas: ,,Auksiniai pasikalbėjimai” – Vyriausybės prievartai ir neteisėtiems sprendimams pateisinti!?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Labai taikliai. Puikus straipsnis....

Žmonės nepasakoja, kaip buvo. pas Kauno koordinatorių iš anksto prieš mitingą atėjo į namus policininkas,...

Matyt pensininkai profesoriai nenori eiti į pensiją, tai pasidarė LABAI PAŽANGŪS iki apsurdo...

Ed

Bičas, jei toks kietas esi, tai kodėl sėdi krūmuose- padaryk pats geriau, sukviesk daugiau žmonių...

Užuojauta milijardieriui... BET pagalvojus apie jo nužudytuosius, tai peršasi mintis, kad vis tik Dievas yra,...

Ši Vyriausybė sapalioja, kad atėjo vos ne kaip Leninas (visiems laikams), - mažiausia dviems kadencijoms,...

Gerb. ASTRA Astrauskaitė - šaunuolė. Dar daug žmonių yra viskam apatiški ir pakantūs ("terpylos"), todėl...

šita Astra yra tiesiog skandalistė, norinti žmonių dėmesio sau. Turi gražią intenciją nuveikti ką nors...

D

Bet pas mus jų 4000. Jau pamiršot? Ir valdžia niekaip nesugeba jų atsikratyti. Ir pradedu...

Juokiasi puodas, kad katilas juodas...

vzn

Matyt, geras dozes gauna Taivanis, jog nuo vakcinų mirė daugiau žmonių, nei nuo koronkės....