infa.lt

REUTERS

Kęstutis Krikštaponis

„Lietuva aktyviai padeda kitoms Rytų Europos valstybėms jų integracijos kelyje. Šešios jų – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina – savo siekius įgyvendina dvišaliai ir per Rytų partnerystės politiką.

Geri kaimyniniai santykiai su Rytų partnerėmis ir visapusiška parama joms įgyvendinant plačias politines, ekonomines ir socialines reformas – nuoseklus Lietuvos užsienio politikos prioritetas… “. Visa tai parašyta Lietuvos URM tinklapyje.

Na tikrai gražu. O kaip yra realybėje?

Man sunku suprasti, kodėl Lietuvos politikams dedant didžiules pastangas užmegzti gerus kaimyninius santykius su Rytų partnerėmis, Baltarusija jų nenori nei su Lietuva, nei su ES apskritai. Priešingai – Baltarusija netgi sustabdė savo dalyvavimą Rytų partnerystės programoje.

Kaip rašoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, tą iššaukė ES sankcijos ir apribojimai Baltarusijai. Taigi Minskas įgyvendino dar gegužės mėn. išsakytą grasinimą.

Sankcijos Baltarusijai pradžioje kirto Lietuvai šimtamilijoniniais nuostoliais netekus Baltarusijos naftos produktų tranzito. Dabar tuos pinigus gauna Rusijos įmonės. Labai panašu, kad tuoj neteksime ir baltarusiškų trąšų tranzito… Taigi mes vėl neteksime pastovių šimtų milijonų eurų pajamų ir jie vėl „nusės“ Rusijos įmonių sąskaitose.

Turėtume aiškiai suprasti, apie ką kalbame. „Rytų partnerystė” – tai Lenkijos inicijuota ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų integracijos santykių plėtojimo programa. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, šia iniciatyva siekiama šias šalis pastatyti prieš dirbtinę dilemą: vystytis kartu su Europa arba su Rusija. Sergejaus Lavrovo teigimu, taip bandoma atskirti kaimynines šalis nuo Maskvos. „Baltarusijos, kuri su mumis yra Sąjungos valstybėje, dalyvavimas partnerystėje yra akivaizdus nesusipratimas, kuris dabar jau pašalintas.“ teigia S. Lavrovas.

Minskas parengė ir staigmeną Europos Sąjungai: jis sustabdė readmisijos susitarimo su ES galiojimą. Pagal šį susitarimą Baltarusija buvo įsipareigojusi nuo 2020 m. priimti atgal migrantus ir nusikaltėlius, patekusius į Europą iš jos teritorijos… Na, o dabar tai jau ne jų reikalas.

O, jei dar paanalizuotume kokį rezultatą davė sankcijos prieš „Belavia“, kurios orlaivių nebepriima joks ES oro uostas, o Baltarusijos teritorija tapo „neskraidymo zona“ kitų vakarų šalių orlaiviams, taps visiškai suprantama, kodėl gi čia pradėjo pabėgėliai į Lietuvą iš Baltarusijos plūsti, sukeldami didžiules problemas ir kurių sprendimui Lietuvai vėl reikalingi šimtai milijonų eurų.

Valstybinė oro bendrovė „Belavia“ iki gegužės mėn. vykdė 44 reguliarius skrydžius, tačiau dėl pritaikytų sankcijų gegužės mėn. turėjo atsisakyti 25-ių.

Tačiau tuščia vieta ilgai nebūna.

Nuo birželio 10 d. bendrovė gavo leidimą 5-ms savaitiniams skrydžiams į tarptautinį Šeremetjevo oro uostą Maskvoje. Padaugėjo ir skrydžių į Batumį – nuo 7 iki 14, į Tbilisį nuo 7 iki 11.

O įdomiausia – nuo birželio 12 dienos padidintas skrydžių į STAMBULĄ skaičius – nuo 10 iki 14. Kaip manote, kas yra pagrindiniai reisų klientai, skrendantys iš Stambulo į Minską ??? Ar tik ne tie, kuriuos mes su „duona ir druska“ pasitinkame pasienyje?

Taigi planuojant„teroristo“ ar  „pabėgėlio“ į ES karjerą, saugesnio kelio kaip Stambulas, Minskas, Lietuva, Vakarų šalis lyg ir nėra… Ir čia nereikia plūduriuoti jūroje, rizikuojant paskęsti.

Atskridai patogiai lėktuvu iki Minsko, o toliau tik pusantro šimto kilometrų iki sienos, kuriuos tikrai nesunku įveikti. Perėjus beveik “kiaurą“ Baltarusijos – Lietuvos sieną, Lietuva tavęs negražins dėl savo įsipareigojimų ES, o Baltarusija ir nepriims, nes ji sustabdė readmisijos susitarimą su ES.

Lietuva aišku tvarkingai užregistruos, apgyvendins, pamaitins ir sušelps dvigubai didesniais pinigais negu savo eilinius pensininkus, o jei kartais ir būsi pagautas kitoje Europos šalyje – būsi tvarkingai grąžintas atgal į Lietuvą tolimesniam išlaikymui. Na ir kas gi gali būti geriau?

Mat Lietuva turtinga, jos žmonės darbštūs ir kantrūs… pakelsime mokesčius, dar daugiau prisiskolinsime ir iškentėsime tas negandas.

Būtina suprasti ir tai, kad prieš Lukašenką solidarizuojasi ne tik Briuselio biurokratija. „Mes tikrai nemažinsime spaudimo, kol padėtis Baltarusijoje nepasikeis”, – pažadėjo Angela Merkel. Jai antrino ir Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castexas, teigdamas, kad Baltarusijos žmonės „reikalauja griežtesnių sankcijų“. Vašingtonas, kuriam atstovauja ambasadorė Baltarusijoje Julie Fischer, taip pat pažadėjo nemažinti spaudimo Minskui.

Labai įdomiai šiame kontekste skamba ir oficialiai bei atvirai ES žadama 3 mlr. eurų finansinė parama Baltarusijai, jei Lukašenka pasitrauktų. S. Cichanouskajos atstovų kabineto vadovas Valerijus Kovalevskis 2021-05-28 nuotolinės spaudos konferencijos metu patikslino, kad dalyvaujant ir kitiems suinteresuotiems žaidėjams bei tarptautinėms organizacijoms ši suma galėtų išaugti iki 10 mlr. USD. Taigi pinigai dideli… galima už juos ir pakovoti. Žiūrint iš šalies, visa tai primena kišimąsi į trečiosios šalies vidaus reikalus.

O Lukašenka pasirodė esąs kietas riešutėlis. Jis paragino Vakarų sankcijas vertinti kaip paskatą ekonominei plėtrai: „Reikia tik visapusiškai diversifikuoti prekybą ir ekonominę veiklą…“. Vis dėlto Baltarusijos vadovui bus sunku atsilaikyti prieš koordinuotą politinį ir ekonominį Vakarų spaudimą.

Ką daryti?

Atsakymas akivaizdus: būtina glaudesnė integracija su Maskva, kuri yra natūrali Minsko sąjungininkė. Kad Baltarusijos valdžia nori užbaigti ekonominės integracijos su Rusija planą iki 2022 m. sausio 1 d., paaiškėjo birželio 28 d. vakare.

Pasak Baltarusijos ambasadoriaus Rusijoje Vladimiro Semaškos, planuojama sukurti bendras energetikos ir transporto rinkas, suvienodinti mokesčių ir muitų teisės aktus, pereiti prie bendros pramonės ir žemės ūkio politikos.

Tačiau tai dar ne viskas. Birželio 29 d., konsultacijoms į Minską pirmą kartą per dvejus metus atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, kuris prieš savaitę kalbėdamas IX Maskvos konferencijoje tarptautinio saugumo klausimais pasakė tiesiai : „Vakarai Baltarusijos atveju jau peržengė raudoną liniją….

Todėl tik ekonominė ir, svarbiausia, karinė-politinė integracija su Rusija apsaugos Baltarusiją nuo ES ir Vakarų spaudimo“.

ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Lisabonoje (2021-05-27) metu, Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas kalbėdamas apie Baltarusiją buvo kiek santūresnis. „ES taip pat turi būti atsargi dėl to, kad nebūtų paveikti paprasti Baltarusijos žmonės“. Jis taip pat įspėjo, kad įvairūs ribojantys ES veiksmai neturėtų „pastūmėti šalies į Rusijos rankas“.

ES lyderiams derantis dėl sankcijų, A. Schallenbergas įspėjo, kad jei Austrijos kompanijos (šalis yra 4 pagal dydį užsienio investuotoja Baltarusijoje) dėl sankcijų būtų priverstos trauktis iš šalies – jos čia būtų tiesiog pakeistos rusiško ar turkiško kapitalo įmonėmis, kurios „nesilaiko jokių standartų ir visiškai nesirūpina žmogaus teisėmis“.

Mano supratimu Baltarusijos traukinys jau nuvažiavo Rusijos link, o ES su savo milijardais į jį nebepateko.

Retorinis klausimas – ką pasiekė ES sankcijomis Baltarusijai? Aš matau tris konkrečius rezultatus:

ES stipriai pastūmėjo Baltarusiją į Rusijos glėbį ir galbūt jau nuo 2022 metų pradžios turėsime 700 km. sieną ne su Baltarusija o su Rusijos/Baltarusijos sąjungine valstybe.
Lietuva neteko baltarusiškų produktų tranzito ir tuo pačiu kiekvienais metais gaunamų šimtų milijonų eurų pajamų. Tos pajamos dabar tenka Rusijai.

Lietuva tapo migrantų taikiniu. Esant dabartinei ES ir Lietuvos politikai tai sukels Lietuvai milžiniškas problemas ir pareikalaus didžiulių finansinių investicijų. Taigi apie „gerėjantį gyvenimą“ galės kalbėti tik migrantai, o ne Lietuvos piliečiai…

Kokias dar sankcijas galėtume pritaikyti?