infa.lt

Šiandien ryte planuotai finišavo „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio” (LŠS) inicijuotos Vengrijos vaikų apsaugos įstatymą palaikančios peticijos parašų rinkimas, kuris vyko 10 dienų.

Šio Vengrijos įstatymo pataisų pasmerkimą palaikė G. Landsbergis (Lietuvos vardu) ir atsisakė pasirašyti pasmerkimą Prezidentas, tuo jį palaikydamas, ir tuo pačiu užsitraukęs žiniasklaidos nemalonę.

Viso peticiją pasirašė, patikslintais duomenimis 7 970 žmonių, kas atrodytų visai mažai, jei dabar nebūtų vasara, kurios metu, kaip žinia, nutrūksta bet kokia politinė veikla ir krenta interesas jai. Žmonės išsivažinėję kas kur ir retas kuris seka aktualijas kiaurą dieną. O ir kam, kai galima išsitiesti pajūryje ant smėlio, paupyje ar paežerėje ant žolytės ir klausytis paukščių čiulbėjimo – jų pas mus dar pakankamai , vėjo ar bangų ošimo ir mėgautis saulės spinduliais bei šiltų vandeniu 🙂

Daugiausiai parašų padėjo tie daugelio „neaktyviais” vadinami vilniečiai – 1312, toliau Kaunas – 1187, Klaipėda – 598, Šiauliai – 361, Panevėžys – 280, Mažeikiai – 210; Britanijos lietuviai – 202, Marijampolė – 180, Alytus – 152, Kėdainiai 129, Kretinga – 111, Telšiai – 102, Jonava – 97, Plungė – 96, Šilutė – 79, Tauragė – 79, Utena – 77, Ukmergė -73, Jurbarkas – 72, Palanga – 62, Druskininkai – 60, Radviliškis – 57, ir t.t. mažėjančia tvarka.

„Lietuvos Šeimų Sąjūdis” dėkoja visiems pasirašiusiems, tiems, kas netingėjote, supratote peticijos svarbą, ir norėtų paraginti tuos, kurie neatrado laiko šį kartą – sekantį – prisijungti prie LŠS komandos.

Šiuo metu surinktų parašų sąrašas spausdinamas ir bus perduotas adresatui – Vengrijos ambasadai kaip dalies Lietuvos piliečių palaikymas vengrų šeimoms taip pat EP.

LŠS norėtų visiems skaitantiems priminti – kovoje už šeimos ateitį nėra nesvarbių dalykų – mums svarbus kiekvienas sąjungininkas, kiekviena mūsų pažiūras palaikanti šalis, kiekvienas žmogus. Todėl, savo ruožtu – turime, tiesiog privalome, palaikyti visus tuos, į kuriuos, visai gali būti, ateityje teks kreiptis pagalbos jau mums.

Neapsiribokime vien savo kiemu, nes bėda ateis, ji jau eina, ir greičiausiai visai iš kitus pusės nei galime tikėtis ir tada kiekvienas sąjungininkas mums bus kaip Dievo dovana. Būkime ir mes sąjungininkais kitiems. Vienybė būtent tuo ir remiasi – draugų ir sąjungininkų, o ne priešų paieška.

Prisiminkime Žalgirio mūšio detales – jei ten būtų stovėję vien lietuviai – neabejotinai būtume pralaimėję.

Bet ten, mūsų to meto išmintingų valdovų dėka, stovėjo visi tie, kuriuos jie tuo metu sugebėjo paversti savo draugais ir sąjungininkais – rusai, gudai, lenkai, ukrainiečiai ir visi kiti – todėl Lietuva išliko iki šių dienų. Ir mes, mes galime remtis mūsų protėvių patirtimi, kuri sako:
–
„Ranka rankon, petys į petį – ir jokios kliūtys mums nebaisios”.
–
Na, ir, jau tradiciškai:
–
„Iš praeities tavo sūnūs…”