infa.lt

Prastėjant gyvenimo kokybei dideliuose miestuose vis labiau populiarėja ekologinės gyvenvietės. Oro užterštumas, automobilių kamščiai, prastos kokybės maistas, vis trumpėjantis laisvalaikis – pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės pradeda mąstyti apie savo gyvenimo kokybės gerinimą ir sąmoningą pasitraukimą į organizuotus ekokaimus.

Eko kaimas

Eko kaimas – tai bendruomeniniais principais besiremianti gyvenvietė, kurios pagrindinis tikslas – ilgalaikis tvarumas. Tvarumas apima ekonominius, ekologinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius

Vienas iš šio judėjimo pagrindinių tikslų – sukurti bendruomeninę, į tvarius tarpusavio santykius orientuotą aplinką. Gyventojai stengiasi maksimaliai sumažinti atliekas ir viską, kas įmanoma, perdirbti ir išnaudoti pakartotinai. Žemės ūkyje naudojamos tik natūralios trąšos, o namuose natūrali arba minimaliai kenksminga buitinė chemija. Gyvuliai šeriami tik natūraliais pašarais.

Tokio tipo gyvenvietės stengiasi būti autonominės ir kuo labiau atskirtos nuo monopolistinių resursų. Todėl gyventojai aktyviai naudojasi saulės baterijomis, vėjo generatoriais, geoterminiu šildymu ir stengiasi naudotis šiuolaikinėmis automatizavimo galimybėmis tam, kad tausotų energiją ir turėtų papildomų patogumų.

Eko bendruomenės yra įvairios: kai kurios turi aiškiai apibrėžtą veiklos ir gyvenimo filosofiją, vadovaujasi antroposofijos vertybėmis, joms svarbi dvasinė ir socialinė ekologija, kitos – buriasi ekologinės žemdirbystės ar ekologinės statybos interesų pagrindais. Eko bendruomenių projektai ir iniciatyvos yra labai palaikomos Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes jų propaguojamas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią klimato kaitos problemoms ateityje.

Istorija

Didžioji eko kaimų dalis Baltijos jūros regione įsikūrė 2000–2011 metais. Suomijoje, Rusijoje ir Lenkijoje nedidelė ekokaimų dalis skaičiuoja jau 30-uosius gyvavimo metus. Švedijoje didžioji dalis – 25 eko kaimai – įsikūrė dar 1967–1999 metais ir tik 8 eko kaimai pradėjo kurtis šiame amžiuje. Seniausios pasaulyje eko bendruomenės Solheimar, kurią 1930 metais įkūrė Sesselja Hreindís Sigmundsdóttir (1902-1974), viena iš pagrindinių veiklų buvo darbas gamtoje su proto negalią turinčiais vaikais

Eko kaimų skaičius

Per pastaruosius penkerius metus eko kaimų kūrimasis Baltijos jūros regiono šalyse smarkiai plinta. Kaip matyti diagramoje, daugiausia eko kaimų yra Švedijoje ir Rusijoje. 2011 m. Švedijoje užregistruota dar 19 eko iniciatyvų. Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje eko judėjimas prasidėjo tik šiame amžiuje, todėl čia dar nedaug eko kaimų, tačiau naujų iniciatyvų vis daugėja.

Eko kaimų dydis

Eko kaimų judėjimas vis labiau populiarėja – kuriami nauji arba plečiamos jau įsikūrusios gyvenvietės. Kaip jau minėta, didžiausios eko kaimų bendruomenės įsikūrusios Švedijoje ir Rusijoje. Rusijoje yra 23 eko kaimai, 3 iš jų gyvena po 100-300 žmonių, kituose 9-90. Vidutiniškai Rusijoje viename kaime gyvena apie 58 žmones.
Švedijoje yra vienas eko kaimas, kuriame gyvena daugiau nei 300 žmonių, penkiuose – 100-300 žmonių, likusiuose – nuo 3 iki 80 žmonių, o vidutinis žmonių skaičius eko kaime – 71.

Kitose šalyse, tokiose kaip Lietuva ir Suomija, tokių kaimų gyventojų skaičius svyruoja nuo 10 iki 40, Baltarusijoje šiek tiek mažiau – nuo 10 iki 25. Lenkijoje yra keli nauji ekokaimai, kuriuose gyvena mažiau nei 10 žmonių, ir keli anksčiau įsikūrę, kuriuose yra apie 20-40 žmonių.
–
Vieta, žemės plotai ir namai
–
Dažniausiai tokio tipo gyvenvietės kuriamos iki 30 km nuo miesto. Labai svarbu, kad žemės plotas būtų šalia upės, miško ir komunikacijų – elektros, kanalizacijos ir kitų, nes nuo to priklauso vėlesnių investicijų į gyvenvietę dydis.

Gyvenamųjų pastatų skaičius eko kaime priklauso nuo jo dydžio. Kaimuose iki 50 gyventojų šeimos dažniausiai gyvena atskirai, todėl jei gyventojų yra apie 20, labiausiai tikėtina, kad ten bus 5-7 nedideli gyvenamieji pastatai.

Didesniuose eko kaimuose yra įprasta kelioms šeimoms gyventi viename name. Tokia praktika dažna Švedijoje ir Rusijoje, kur kaimuose gyvena daugiau nei 100 žmonių.
Namus dažniausiai stato patys žmonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Baltarusijoje didžioji dalis pastatų pastatyti gyventojų rankomis. Rusijoje ir Švedijoje, kur namai didesni, sudėtingesnės konstrukcijos ir skirti gyventi kelioms šeimoms, yra kviečiami specialistai. Latvijoje yra komercinių eko kaimų, kuriuos pastatė rangovai, tačiau kiti kaimai kūrėsi savarankiškai, be išorinės pagalbos.

Ūkis

Neatskiriama eko kaimo dalis ir veikla – ekologinis ūkininkavimas. Ekologinis ūkininkavimas apima gamtos išteklių apsaugą, biologinę įvairovę, gyvūnų gerovę, prisideda prie kaimo plėtros.

Yra skiriami tam tikri dažniausiai pasitaikantys ekologinio ūkininkavimo būdai. Visų pirma, tai ilgalaikė sėjomaina, kuri yra būtina siekiant efektyviai panaudoti turimus ūkio išteklius. Tokiame ūkyje labai griežtai ribojami cheminiai sintetiniai pesticidai, sintetinės trąšos ir gyvuliams skirti antibiotikai. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, o pirmumas teikiamas ūkyje esančių išteklių naudojimui, pvz., gyvulių mėšlui, kuris naudojamas trąšai, arba pašarams, kurie yra išauginti pačiame ūkyje.

Ekologiniame ūkyje atrenkami atsparūs ligoms ir prisitaikę gyventi vietos sąlygomis augalai ir gyvuliai. Gyvuliai auginami laisvai aptvaruose, atvirame ore, šeriami ekologišku pašaru.
Taigi, ekologinis ūkis išaugina ekologiškus produktus – aukštos kokybės maistą, pagamintą darant mažiausią poveikį aplinkai. Dėl tam tikrų priežasčių jie yra gerokai sveikesni ir saugesni žmogui ir aplinkai.

Visų pirma, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų: įvairių dažiklių, saldiklių, konservantų, emulgatorių ir pan.; ekologiški produktai nėra užteršti cheminėmis medžiagomis, pvz,: sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratais, antibiotikais, hormonais ir pan.; jų sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų produktų, be to, tokie produktai išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant jokių cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, o ekologiniuose ūkiuose dirbantys žmonės nėra veikiami chemikalų.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad ekologiškas produktas visada yra šviežias (vien dėl to, kad jo vartojimo laikas trumpesnis), skanesnis, maistingesnis, švaresnis. Jis nealina dirvos, tausoja neatsinaujinančius energijos šaltinius, prisideda prie aplinkos apsaugos (saugoma biologinė įvairovė, mažinama dirvos erozija, dirvos ir vandens tarša chemikalais). Tokio tipo produktai palaiko regiono ar vietos ekonomiką ir padeda sukurti regioninį tinklą bei nepriklausomybę, leidžia panaikinti monopoliją.

Taigi, ekologiškas maistas reiškia švarų, saugų ir sveiką maistą. Mūsų sveikata priklauso nuo daugelio dalykų: amžiaus, paveldimumo, fizinės sveikatos, rūkymo, kitų gyvenimo būdo įpročių ir aplinkos. Vienas iš svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso sveikata, yra tinkama žmogaus mityba. Maistas daro didelę įtaką ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui. Dėl šios priežasties ekologinis ūkis teikia ne tik maistą, bet ir sveikatą.

Socialinė įtrauktis

Eko bendruomenių veikla gali būti naudinga sprendžiant ir kitas visuomenei aktualias problemas. Tokių bendruomenių judėjimas prisideda prie jaunimo užimtumo, neįgaliųjų ir net pabėgėlių integracijos.

Eko bendruomenėse galima išmokti, kaip pasistatyti nebrangų ekologišką būstą, užsiauginti ekologiškų vaisių ir daržovių, be to, eko bendruomenės dažniausiai vadovaujasi tolerancijos, pakantumo, atjautos ir bendradarbiavimo vertybėmis ir principais, taigi, tikėtina, kad jos reikšmingai prisidėtų ir prie socialinės įtraukties Europoje skatinimo.

Šiuo metu Skandinavijos ir Baltijos šalyse gyvuojančios eko bendruomenės taiko „žaliąją reabilitaciją“, „gamtos terapiją“, „gyvūnų terapiją“ įvairioms socialinėms grupėms – asmenims, patyrusiems perdegimo sindromą, prekybos žmonėmis aukoms, raidos sutrikimų turintiems vaikams, neįgaliesiems, priklausomybių turintiems asmenims. Be to, kai kurios eko bendruomenės, ypač Švedijoje, aktyviai prisideda sprendžiant pabėgėlių integracijos problemas.

Baltijos jūros regione vykdomi įvairūs tvarios plėtros skatinimo projektai, pavyzdžiui, tokie kaip REALS. Pasak MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovės Aistės Diržytės, SIBREC projektas skirtas NGO, verslo ir mokslo bendradarbiavimui, siekiant paskatinti efektyvias eko bendruomenių paslaugas visuomenei, naujas edukacines programas bei tarptautines mokslinių tyrimų iniciatyvas visame Baltijos regione.

Vokietijoje 2020 metais liepos 28-31 dienomis įvyko Europos eko kaimų konferencija European Ecovillage Conference 2020 https://www.ecolise.eu/?event=european-ecovillage-conference-2020

Išvados ir patarimai

Planuojant eko gyvenvietę pirmiausiai reikia apsispręsti, kokio tipo ji bus – šeimos ar kolektyvinė, universali ar sutelkta į vieną produktą, atvira visuomenei ar privati ir uždara.
Vidutiniškai vienai šeimai reikia apie 2 ha ploto. Tik įsikuriant reikia apie 15 ha žemės, tačiau reikia numatyti galimybę ateityje padidinti (išpirkti) šį plotą tiek, kiek reikės.

Žemės plotai dažniausiai turi dvi paskirtis:

1. Bendrų gyventojų projektų realizavimo.
2. Gyvenamosios zonos su buitine ūkine veikla.

Žemės išnaudojama ūkininkavimui, gyvulininkystei, paukštininkystei ir bitininkystei, įveisiamas sodas. Dažniausiai darbai sąmoningai paskirstomi tarp gyvenvietės narių pagal norus ir sugebėjimus. Bendrame plote būna ūkio paskirties pastatai, vaikų žaidimo aikštelės, parduotuvės, kavinės svečiams, svečių namai ir t.t.

Optimalus gyventojų skaičius tokiose gyvenvietėse – nuo 120 iki 200 žmonių, bet Vokietijoje yra kaimas su daugiau negu 500 gyventojų. Eko kaimai – tai praktinės veiklos, mažinančios neigiamą žmonių poveikį aplinkai, pavyzdys. Tai įrodymas, kad žmonės sugeba savo noru, sąmoningumu ir žiniomis keisti aplinką, kurioje gyvena.

šaltinis: alternatinfo.eu