infa.lt

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis, vadovaujamas konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, pradėjo kalbėti apie Lietuvos duomenų centrų kūrimą, apie ką ir parašė Seimo svetainėje.

Iš esmės didžiųjų duomenų centrai yra ne kas kita, kaip absoliučiai visos prieinamos (viešai ir ne viešai, tame tarpe ir asmeninės) informacijos suklasifikavimas ir sudėliojimas į lentynėles duomenų bazėse.

Į tai gali patekti dalykai, kurių jūs nenorite niekam atskleisti ir kurie iki šiol buvo saugomi privatumo įstatymų, t.y. asmens gimimo duomenys, asmens kodas, sveikatos būklė ir sirgtos ligos, jūsų mėgstami tinklapiai, jūsų pomėgiai, jūsų lankomi prekybos centrai ir net jūsų maisto asortimentas (jei apmokate kortele).

Apie jūsų šeiminę padėtį, giminaičius, draugus ir telefono abonentus neverta net kalbėti – ypač žinant pokalbių pasiklausymo mastus šiandienėje Lietuvoje, kas iš esmės jau šiandien yra neteisėta, tačiau ko jokia teisėsaugos institucija nenagrinėja, netiria ir jokių klausimų nekelia.

Tuose duomenų centruose bus viskas apie žmogų tokiomis apimtimis, kurias jis pats jau bus seniai pamiršęs. Ten bus duomenys, kai jis kažkur pravažiavęs viešuoju transportu be bilietėlio buvo nubaustas administracine bauda ar perėjo gatvę neleistinoje vietoje ir buvo dėl surašytas protokolas.  Ten bus duomenys apie greičio viršijimo faktus (jei tokie buvo jo gyvenime).

Ten bus duomenys apie tai, kokias pažymiais jis mokėsi ir, galimai, kokias pastabas yra gavęs mokyklose. O kai kuriais atvejais ir apie tai, kaip reagavo į skausmą kokio nors danties taisymo atveju būdamas pas savo odontologą.

Ten bus visas žmogaus gyvenimas sudėliotas lentynėlėse, išanalizuotas pagal atsakymus jose ir suprognozuotas pagal tai, ko iš tokio žmogaus galima laukti vienu ar kitu atveju. Valstybė (arba tie, kas valdys duomenų bazes – gali būti jėgos struktūros) iš esmės jau iš anksto žinos būsimus disidentus ir bus paruošusi priemones jiems suvaldyti ir/ar nukenksminti.

Paskaitykime ką rašo minėto pakomitečio pirmininkas konservatorius Andrius Kupčinskas:

„Reikia keisti požiūrį, atsisakyti įvairių mitų apie saugumą, grėsmes, valdomą turtą, pasisemti patirties iš kaimyninių šalių ir nestatyti naujų tvirtovės sienų, o naudojantis technologijų teikiamomis galimybėmis, suformuoti valstybės užsakymą privačiam sektoriui ir judėti į priekį. Mes šio klausimo nepaliksime be dėmesio, išnagrinėsime egzistuojantį teisinį reguliavimą, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą  ir siūlysime įstatymo pataisas, teiksime pasiūlymus, tikėdamiesi paskatinti vykdomąją valdžią greičiau reaguoti į kintančią situaciją ir sparčiau imtis veiksmų valstybinio poreikio suformulavimui“ (Andrius Kupčinskas)

Iš esmės, „valstybinis poreikis” apie kurį kalba A. Kupčinskas,  dabartinėmis sąlygomis – tai valdančiųjų siekis kuo efektyviau sukontroliuoti ir užkardyti nepatenkintos visuomenės ir opozicinių partijų siekį juos nušalinti nuo valstybės vairo.

Kinijoje, pasinaudojant tokiais duomenų centrais jau senokai yra įvesta taip vadinama „socialinio reitingo” sistema, kurioje nusileidęs žemiau „raudonos” ribos žmogus praranda tam tikras laisves ir privilegijas valstybėje, net iki tokio lygio, kaip, pavyzdžiui,  laisvę nusipirkti bilietą į lėktuvą. Jis tampa atstumtuoju ir būna įtraukiamas į „juoduosius” sistemos sudarytus sąrašus, iš kurių kelio aukštyn, panašu, kad nėra. Tokio žmogaus socialinė karjera baigiasi tuo, kad su juo nebesisveikina net buvę draugai, bijodami, kad per pažintį su juo, jei tai bus nustatyta, prarasti savo socialinio reitingo taškus. Totaliai tobula robotizuotos visuomenės schema, kurios užuomazgas šiandien matome skaitydami  Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pristatomą medžiagą.

Tų duomenų centrų steigimui pritaria ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras, konservatorius Vytenis Tomkus, kurio pavaldume yra Kuonio hidroakumuliacinė elektrinė, kurios pramoniniame parke buvo numatyta pritraukti užsienio investicijų didelio pajėgumo duomenų centrui įrengti. Kodėl Kruonio elektrinės parke?

Todėl, kad šiame parke, kaip teigia V. Tomkus, yra duomenų centrų veiklai reikalingas patikimas elektros energijos tiekimas, greta praeina optinio ryšio tinklo infrastruktūra, numatytos pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos. Kitaip tariant, prie Lietuvos piliečių duomenų prieis ir užsienio verslo bei kiti subjektai.

Jie tą ir siūlo „atsisakyti įvairių mitų apie saugumą, grėsmes„, nors niekas iš žmonių to atsisakyti tikrai nenori, bet ar kam įdomūs jų norai?

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis teigė:

„mes kalbame apie skaidrumą, atvirumą, atvirus duomenis, tačiau tam statom visus įmanomus barjerus“. Jis paaiškino, kaip  egzistuojantis reguliavimas kompromituoja duomenų centrų verslą, atbaido tarptautinės investicijas, neskatina aukštos pridėtinės vertės produktų ir inovacijų kūrimo, trukdo pritraukti rimtus tarptautinius žaidėjus su pažangiausiomis  technologijomis ir patirtimi. Be to, pasak pranešėjo, investicijos, naudojamos neracionaliai. Būtina „pergalvoti koncepciją keičiant ją iš izoliavimosi ir apsiribojimų į atvirą, bet daug saugesnę, klasifikuojant duomenis ir pagal tai priimant sprendimus dėl rizikų suvaldymo priemonių taikymo“. (A. Cijūnaitis)

Asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas pritarė išsakytoms mintims ir pabrėžė, kad turi baigtis laikas, kai „visi yra padaryti pažeidėjais“ dėl veikiančio teisinio reguliavimo (privačių duomenų teisinio reguliavimo) ir, kad  „reikia tai išspręsti“.

Iš esmės čia yra viens iš pirmųjų pristatymų to, kas Kinijoje jau veikia, remiantis Kinijos Komunistų Partijos įgyvendintu modeliu ir tokiu šūkiu: „Viskas dėl žmonių saugumo, net jei jie patys to visiškai nenori”

P.S. patys pranešėjai aprašyme visiškai neminėjo kokius gi duomenis galima laikyti tokiuose masyviuose duomenų centruose, kuriems reikalingi net Kruonio elektrinės pajėgumai.