infa.lt

Nepaisant ilgo esamų technologijų apribojimų ir akivaizdžių trūkumų sąrašo, nemaža dalis žmonių Europoje ir Kinijoje mano, kad dirbtinis intelektas su politikų darbu susitvarkys geriau nei tie žmonės, kurie tą daro dabar, išsiaiškino IE University ekspertai.

Tyrimo metu jie paklausė 2769 žmonių iš 11 pasaulio šalių, kaip jie žiūri į skaitmeninio parlamento sukūrimo perspektyvą. Apie 60% amerikiečių respondentų į šią idėją reagavo griežtai neigiamai, o dauguma apklaustųjų Europoje ir Kinijoje – atitinkamai 51% ir 75% – jau palaikytų tokį pakeitimą.

Pasak Pokyčių valdymo centro tyrimų direktoriaus ir tyrimo autoriaus Oskaro Jonssono, tikėjimas demokratija kaip valstybės valdymo forma praktiškai yra pilnai sunykęs. Analitikai šį reiškinį sieja su padidėjusia politine poliarizacija, informacijos burbulais ir bendru informacijos fragmentavimu. Nekalbant apie akivaizdžius dabartinių politikų daromus sprendimus, besikertančius su visuomenės lūkesčiais.

„Visi įsitikinę, kad politika blogėja, ir akivaizdžiai dėl to kaltina politikus, todėl manau, kad ataskaita gana tiksliai atspindi bendrą laikmečio dvasią“, – pareiškė Jonssonas ir pridūrė, kad asmeniniai respondentų ir pareigūnų tarpusavio santykiai suvaidino svarbų vaidmenį apklausos rezultatuose.

Kuo arčiau respondentai savo gyvenime yra prie vyriausybinių struktūrų, tuo labiau norėtų jas pakeisti dirbtiniu intelektu.

Idėja pakeisti parlamentą dirbtiniu intelektu pasirodė ypač populiari Ispanijoje, kur jai pritarė 66% respondentų. Be Ispanijos, daugiausia įstatymų leidybos galios perkėlimo į algoritmus šalininkų buvo užregistruota Italijoje ir Estijoje – atitinkamai 59 ir 56 proc. Tuo pat metu, kai kuriose Europos šalyse dauguma respondentų vis dar neigiamai vertina tokius kardinalius pokyčius – įskaitant Didžiąją Britaniją, Nyderlandus ir Vokietiją.

Tačiau Kinijoje parlamentas jau dabar galėtų būti pakeistas į AI – tam pritartų 75% respondentų iš Kinijos. Jungtinėse Valstijose tam prieštarauja 60% apklaustų. Tačiau jau 40% amerikiečių nemato nieko blogo valdžios sistemoje, kurioje dalyvauja algoritmai.

Kaip pažymėjo CNBC, noro gyventi pagal mašinų nurodymus vertinimas labai skyrėsi priklausomai nuo respondentų amžiaus grupių. Apskritai, daugiau nei 60% 25–34 metų amžiaus ir 56% 34–44 metų amžiaus europiečių mano, kad dirbtinis intelektas jau yra pasirengęs kontroliuoti vidaus ir užsienio politiką – šis požiūris, jų nuomone, bus efektyvesnis nei dabartinis.

Dauguma respondentų, vyresnių nei 55 metų, laikosi tradiciškesnės nuomonės, todėl norėtų palikti nepakitusią esamą valdžios sistemą. Bet kiekvienais metais tokių kaip jie skaičius mažės.