infa.lt

Ši šiaurinė šalis ne pirmus metus lyderiauja pereinant prie švaraus transporto. Nuo 2025 m. – anksčiau nei daugelyje kitų Europos šalių – Norvegijoje bus draudžiama prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais (VDV). Ir jau aišku, kad šis terminas galėjo būti dar griežtesnis.

Jei 2020 m. kovo mėn. Norvegijoje nupirktų naujų automobilių su benzininiu varikliu dalis buvo 7,7 proc., tai po metų, šį kovo mėnesį, tai siekė tik 4,8 procentus arba 730 automobilių. Tikriausiai, norvegai galės visiškai atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais pirkimo dar iki 2025 m.

2020 m. Elektrinių automobilių dalis tarp naujų automobilių šalyje pasiekė rekordinius 60,8 procento. Hibridams teko dar 18,3 procento. Automobiliai su tradiciniais benzininiais varikliais sudarė tik 20,9% visų pardavimų. Pavyzdžiui, spalį aštuoni iš dešimties Norvegijoje parduotų automobilių buvo varomi visiškai elektriniu arba hibridiniu varikliu. O sėkmingiausias to mėnesio modelis buvo „VW ID.3“.

Bet elektromobilių plėtra tuo neapsiribojo ir ne tik dėl išaugusių EA pardavimų, bet ir dėl susidomėjimo vidaus degimo varikliais sumažėjimo. Praėjusį mėnesį benzininiai automobiliai užėmė 4,8% rinkos, dyzeliniai – 4,7%, tai yra, kovo mėnesį buvo parduota mažiau nei 1500 vienetų abiejų rūšių VDV automobilių kartu paėmus. Tai yra perpus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Atsižvelgiant į rinkoje pasirodančių naujų elektrinių transporto priemonių, įskaitant modelius su didelės talpos akumuliatoriumi, skaičių, mažai tikėtina, kad Norvegijai bus sudėtinga palaipsniui atsisakyti vidaus degimo variklių nuo 2025 m., rašo „Electrek“. Yra tikimybė, kad nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais Norvegijos rinką paliks dar anksčiau.

Be vyriausybės subsidijų pirmosios elektrinės transporto priemonės įsigijimui, Norvegijos vyriausybė aktyviai plėtoja elektrinio transporto infrastruktūrą ir pritraukia trečiųjų šalių gamintojus iš kitų šalių. 2020 m. birželį „Caboline“ pasirašė sutartį su „Jaguar“ dėl pirmojo pasaulyje taksi parko su bevielio įkrovimo funkcija, pastatymo Osle.

Kalbant apie ekologišką transportą – elektromobiliai savo eksploatacijos laikotarpiu leis miestuose kvėpuoti švaresniu oru, tačiau jų sudedamųjų dalių gamyba, ypač akumuliatoriai yra labai tarši. Taip pat ta didžiulė masė akumuliatorių, kuri atsiras šiems elektromobiliams baigus savo „kadenciją“ – juos reikės utilizuoti.. ir tai bus dar vienas milžiniškos taršos aspektas „ekologiškų“ elektromobilių eksploatacijoje.

Neminimas ir dar vienas dalykas – išaugę elektros energijos gamybos poreikiai, vėl gi, lems naujų elektros energijos jėgainių statybą, kas automatiškai padidins taršą. Ir dar, padidėjus elektros poreikiui miestuose, gali teikti elektros energijos linijų perdavimo galingumą, kas prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo, tačiau tuo pačiu ir prie taršos augimo.

Vien elektros energijos gamybos priemonių kūrimas ir gamyba ir elektros perdavimo linijos užima didžiulį bendros taršos Žemėje segmentą. Jau net nekalbant apie milžiniškus elektromobilių akumuliatorius, kuriuos kažkur reikės dėti jiems išeikvojus savo resursą.

Naftos gavyba kur kas ekologiškesnė, neskaitant galimų atsitiktinių ir tik epizodinių avarijų. Faktiškai tarša vyksta tik kurui (ne naftai) degant varikliuose. O iki tol ji tik išsiurbiama ir transportuojama į perdirbimo gamyklas, iš kur praėjusi distiliavimo procesą kaip kuras išvežiojama specialiu transportu į prekybos vietas.

Dabar įsivaizduokime sekančią naftos apdorojimo ir gamybos raidą. Pasaulis atsisako iškastinio kuro, bet ne naftos, nes nafta tai guma, bitumas, asfaltas, plastikai ir dar daug kas.

Tą kurą kažkur reikės dėti, atskyrus iš naftos minėtas reikalingas medžiagas. Tai ir bus tas dyzelinas-benzinas, kuris bus pavojinga saugojimui ir lengvai užsiliepsnojanti-sprogstama medžiaga. Nekalbant apie tai, kad labai tarši.

Iki šiol buvusi kuru nuo šiol ši medžiaga taps taršia atlieka, kurią toli gražu ne kiekviena valstybė turės kur saugoti. Ir tas saugojimas kainuos papildomas išlaidas. Galų gale tas kurs bus imtas naudoto šildymui ar dar kur nors, nes ekonomiškai būtų kvaila kūrenti malkomis ar briketais nuosavus namus, kai šalia guli parengti energetiniai resursai dar reikalaujantys ir saugojimo išlaidų.

Pasekoje, paskaičiavus visus minėtus dalykus – kainų kilimas bus neišvengiamas, elektra automobiliams su laiku kainuos tikrai ne mažiau (nuvažiuotam kilometrui) nei anksčiau benzinas, o akumuliatoriaus keitimo ir utilizavimo kaštai gali tapti pakeliami ne kiekvienam naudotojui.

Reikia turėti omenyje dar ir dujas, kurios kaip kuras buvo naudojamos daugelyje automobilių – jų irgi bus atsisakyta, nors jos palyginus švarios.

Reziumuojant galima daryti nelabai guodžiančią išvadą, kad variklių transporte keitimas nebūtinai duos laukiamą ekonominį ir ekologinį rezultatą, ypač turint omenyje, kad nafta iš gamtos gaunama dykai, o elektrą reikės gamintis nuo nulio patiems.

Labiau panašu, kad elektromobilių era skirta žlugdyti Rusijai, kaip vienai didžiausių šio energetinio resurso (tame tarpe ir dujų) tiekėjų pasaulyje, ir, galbūt musulmonų valdomas valstybes, šiandien gyvenančias pagrindinai iš naftos pardavimo. Iš kitos pusės – nafta ir toliau bus reikalinga, kaip gumos, plastiko, asfalto ir kitų medžiagų šaltinis, tai benzino keitimas elektra ekonomiškai nėra pagrįstas, todėl kelia nemažai klausimų dėl savo tikslingumo.