infa.lt

Beveik 700 amerikiečių buvo patalpinti slaptoje Kinijos saugumo duomenų bazėje po to, kai jie apsilankė Šanchajuje, rodo nutekinti duomenys, apie kuriuos rašo „The Epoch Times“.

697 Amerikos piliečių, kurių dalis yra vos trejų metų, sąrašas sudaro 1,1 milijono įrašytų duomenų rinkinį, kuriame patalpinti daugiau nei 5000 užsienio piliečių duomenys. Įrašyta informacija apima jų vardus, pavardes, gimimo duomenis ir pasų numerius, užfiksuotus asmenims įvažiuojant ir išvykstant iš Šanchajaus 2018–2020 m.

Šanchajaus viešojo saugumo biuras, kuris talpino informaciją savo serveryje, yra pavaldus vyriausiai centrinės vyriausybės žvalgybos agentūrai – Valstybės saugumo ministerijai.

Tarp stebimųjų žmonių sąraše taip pat buvo 172 kanadiečiai, 161 australas ir šimtai keliautojų iš Azijos šalių, tokių kaip Japonija ir Taivanas. Trys iš sekamų žmonių turi diplomatinius pasus.

Nors Šanchajaus įrašai toli gražu nėra visiškai išsamūs, – tai yra „mažas, bet daug apimantis langas į Kinijos stebėjimo sistemos būseną“, – teigė Robertas Potteris ir Davidas Robinsonas iš Australijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo įmonės „Internet 2.0“, analizavusios minėtus duomenis.

Nutekėjusių duomenų pogrupyje yra juodasis sąrašas, su 10 000 žmonių vardų, pažymėtų kaip „įtariami teroristai“, iš kurių 93 procentai yra uigūrai. Tūkstančiai jų buvo pažymėti už prisijungimą prie Interneto.

Šimtai žmonių pateko į stebimųjų sąrašą už prieigą naudotis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, narkotikais ar sprogmenų gaminimo medžiagomis. Beveik pusė jų buvo darbuotojai, dirbantys užsienio įmonėse ar bendrose įmonėse, tarp jų – JAV gamybos milžinė „3M“, Kanzase įsikūrusi chemijos įmonė „Invista“ ir japonų automobilių gamintoja „Mitsubishi“.

Apie duomenų bazę pirmą kartą pranešė Australijos transliavimo korporacija (Australian Broadcasting Corporation.).

Įrašai iš vieno rajono, vadinamo Jinshan, aplink Šanchajaus uostą, atskleidė, kaip pareigūnai dislokavo stebėjimo kameras, kad realiu laiku galėtų sekti asmenis, ir, jei būdavo įmanoma, įrašydami jų automobilių registracijos duomenis bei judėjimą. „Internet 2.0“ atkreipė dėmesį į tai, kaip vietinio lygmens duomenys buvo įjungti į vieną bendrą sistemą, kad būtų sustiprinta stebėjimo kokybė.

„Ši sistema liudija, kaip Kinija siekia kontroliuoti visus duomenų taškus vykdydama įstatymus ir politinę kontrolę“, – pareiškė bendrovė ir pažymėjo, kad jos mobilizuojami įrankiai yra „žymiai pažangesni tiek savo apimtimi, tiek mastu, nei tie, kurie naudojami demokratinėse valstybėse.“

Michaelas Shoebridge’as, Australijos strateginės politikos instituto gynybos direktorius, anksčiau „The Epoch Times“ sakė, kad nutekėjusios informacijos masė rodo poveikio svertus, kuriuos Pekinas naudoja puldamas visus konfliktuojančius su režimu.

„Nepaisant milžiniškų investicijų į kibernetinį saugumą, interneto stebėseną, priežiūrą ir giliai kontroliuojančią centrinę valdžią, – sakė jis, – tai didelis komunistų partijos veiklos modelio pažeidžiamumas, kuris, panašu, vis didėja, o ne mažėja.