infa.lt

infa.lt nuotr

Daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neturi pakankamai lėšų sumokėti už būsto šildymą šaltuoju metų laiku, kaupiasi sąskaitos ir skolos, o taupyti tenka visus metus. Šildymo lengvata, galinčia sumažinti mokestinę naštą, pasinaudoja vos 12,5 proc. jos reikalingų gyventojų, nors savivaldybių biudžetuose lieka daugiau kaip pusė socialinei paramai skiriamos sumos.

Šešių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausančių Seimo narių grupė teikia įstatymo pakeitimo siūlymus, leisiančius išplėsti šildymo kompensacijos gavėjų ratą ir palengvinti mokestinę naštą sunkiausiai besiverčiantiems.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, šiuo metu 26,7 proc. Lietuvos gyventojų neišgali pakankamai šildyti savo būsto, dar daugiau tokių žmonių – 35,5 proc., yra tarp asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos.

Pagal šį rodiklį Lietuva atrodo bene prasčiausiai visoje Europos Sąjungoje, sudėtingesnė padėtis tik Bulgarijoje. „Žemiau skurdo ribos dažniausiai atsiduria senyvo amžiaus žmonės, vienišos mamos, daugiavaikės šeimos su mažamečiais vaikais ir kitos pažeidžiamos grupės, kurių pajamų neužtenka net būtiniausiems išgyvenimo poreikiams patenkinti“, – sako vienas projekto iniciatorių Linas Kukuraitis (4 metus prieš tai buvęs socialinių reikalų ir darbo ministru ir kuravęs šiuos klausimus).

Jo teigimu, situacija tampa dar prastesnė prasidėjus šildymo sezonui, kai didžiąją dalį gaunamų pajamų suryja sąskaitos už šildymą arba kaupiasi skolos. „Ne vienam sunkiau besiverčiančiam žmogui gerai pažįstama situacija, kai mokesčiams už šildymą taupoma visus metus, mokėjimai išskaidomi, jeigu išlaviruoti nepavyksta, kaupiasi skolos, skaičiuojami delspinigiai“, – teigia Seimo narys. Vyriausybei svarstant galimybę atsisakyti šiuo metu egzistuojančios PVM lengvatos šildymui į sudėtingą situaciją, tikėtina, patektų dar daugiau žmonių.

Tikslinės kompensacijos yra paprastas ir efektyvus būdas, palengvinantis skurdžiau gyvenantiems žmonėms mokestinę naštą, leidžiantis efektyviai kontroliuoti lėšų panaudojimą ir užtikrinantis, jog pagalba bus naudojama griežtai pagal paskirtį.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką sunkiai besiverčiantys asmenys ar šeimos gali gauti tikslinę kompensaciją būsto šildymui, deja, šia parama pasinaudoja vos 12,5 proc. jos reikalingų gyventojų.

Sunkiausiai ši parama pasiekiama šeimoms, mat susiklostė padėtis, kai didesnę šildymo kompensaciją gali gauti toks pats ne bendrai gyvenančių suaugusių žmonių skaičius, o ne gyvenantys bendrai, paprastai šeimos. Ši situacija paradoksali, mat suaugę žmonės yra pajėgūs užsidirbti ir prisidėti prie būsto išlaikymo, tuo tarpu vaikai yra visiškai priklausomi nuo tėvų pajamų ir gaunamos paramos.

Seimo nariai, buvę valdantieji, kurie per praėjusią kadenciją galėjo pasirūpinti šiais klausimais L. Kukuraitis, Rimantė Šalaševičiūtė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Laima Mogenienė ir Tomas Tomilinas siūlo šiuo metu galiojančio įstatymo pakeitimą, kuris leistų padidinti kompensacijas gaunančių žmonių skaičių ir pačią kompensaciją jau ją gaunantiems.

Šiuo metu šildymo kompensaciją gauna beveik 94 tūkstančiai gyventojų visoje Lietuvoje. Planuojama, kad, priėmus įstatymą būsto šildymo kompensacijai, gavėjų skaičius padidės iki 100 tūkstančių, o kompensacijos dydis išaugs 6,4 Eur vienam asmeniui per mėnesį. (milžiniška kompensacija mėnesiui 6,4 eur, galima net pragyventi – infa.lt)

Įstatymo pakeitimus siūlančių Seimo narių teigimu, šie pakeitimai palengvins finansinę naštą žmonėms, tačiau nereikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Iniciatorių turimais duomenimis,  2019 metais savivaldybės panaudojo tik kiek daugiau kaip 100 milijonų socialinei paramai skirtų eurų iš numatytų ir Vyriausybės paskirstytų 223 milijonų.