Šiandien perskaičiau „džiugią“ naujieną, kad Anglijoje klasėse nebeliks laikrodžių su rodyklėmis, nes… vaikams sunku juos suprasti. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kaip pasaulis „pritaikomas“ liguistai, nuovokos stokojančiai biologinei būtybei, o ne asmenybei, gebančiai ir norinčiai suprasti daugiau.
Žmogus be abstraktaus mąstymo mažai kuo skiriasi nuo gyvulio – dažnu atveju gali atlikti kažkokią jam pavestą funkciją, apsirūpinti maistu ir kitais būtinais patogumais, tačiau vargiai įstengs suprasti jį supančių reiškinių esmę ar juolab nuspėti perspektyvą.
Tas itin gerai pastebima, kalbant apie gydytojus, – nuo mažens išmokę kalti mintinai, pripratinti prie griežtos hierarchijos, džiaugiasi lyg ant mielių iškilusiomis algomis ir oficialiu „herojų“ statusu, bet retas susimąsto, kad prisideda ne tik prie medicinos sistemos sunaikinimo, bet dar daugiau – išnaudojimu pagrįstos visuomenės sukūrimo.
Šiandien jie herojai, už dideles algas šokantys tuščiose ligoninėse, tačiau ateityje tikriausiai bus bedarbiai, o jų vaikai augs baisiomis sąlygomis, apsupti paties tamsiausio totalitarizmo. Sunaikintai medicinos sistemai nereikės brangiai apmokamų darbuotojų arba jų reikės kur kas mažiau nei įdarbinta šiuo metu. Prie griežto muštravimo įpratinti žmonės totalitarinę kontrolę priims kaip natūralią, kas jau, beje, vyksta.
„Ar tau sunku užsidėti kaukę?“, „Ar negali vienų švenčių pasėdėti namie?“ – piktinasi tie, kurie nepajėgia suprasti, kad svarbu ne kaukės ir ne sėdėjimas namie, o laisva valia. Visiškai nesvarbu, kiek nepatogumų sukelia kažkoks reikalavimas, bet jei jis neprotingas ir vis tiek visuotinai vykdomas, tai rodo pilietinės visuomenės pabaigą.
Aš žinau labai mažai žmonių, kurie laikosi karantino ribojimų savo noru ar bent jau tiki kokia nors to nauda, tačiau baikštumas skatina priimti jiems primestas „taisykles“ ir netgi viešai joms pritarti, o abstraktaus mąstymo stygius neleidžia įžvelgti už to slypinčio pavojaus.
Gydytojai, kurie iki šiol galėjo nepaisyti tik psichiškai nesveikų asmenų valios, visą visuomenę paverčia pamišėliais, privalančiais laikytis ligoninės nustatyto režimo.
Politikai kaltina žmones arba tuo, kad jie ne pakankamai uoliai laikosi beprotiškų reikalavimų ir dėl to turi susilaukti dar daugiau kančių, arba, kad siekiant juos apsaugoti nuo dar daugiau kančių, teks įvesti daugiau beprotiškų reikalavimų.
Laisva valia išraunama iki šaknies – žmogus nebegali savarankiškai nuspręsti, su kuo jam bendrauti. Tokių suvaržymų iki 2020 m. nebuvo net kalėjimuose.
Tatuiruota ministrė postringauja, kad, siekiant suvaržyti virusą, gali tekti riboti susirašinėjimus, o partija, kuri laimėjo rinkimus daugiausiai kritikuodama karantiną kaip žmogaus teisių pažeidimą, ne tik pratęsė visus buvusius ribojimus, bet įvedė krūvas naujų. Ir dargi pareiškė, kad šitas getų režimas yra pasekmė „per švelniai“ su virusu kovojusios pirmtakės.
Visuomeninis gyvenimas tampa parodija su kaukėtais žmonėmis, po vieną pėdinančiais tuščiomis gatvėmis, žymėjimais autobusų stotelėse, kur stovėti, ir politikais, veidmainiškai besiteisinančiais dėl to, kad patys nesilaiko režimo, kuriame įkalino juos išrinkusius piliečius.
Įprastas gyvenimas lieka tik prisiminimuose, o širdį kasdien spaudžia aštresnis skausmas dėl to, ką matys ateities kartos, kokie užaugs vaikai, kurie nežinos, ką reiškia atostogos pas senelius ar futbolas kieme su draugais.
Esminė asmenybės vystymosi sąlyga yra laisvė, galėjimas mąstyti abstrakčiai ir priimti sprendimus, logika ir morale patikrinti tai, kas vyksta. Šitai jau net oficialiai draudžiama, o taip besielgiantys marginalizuojami tų, kuriems vakcinos suveiks tik tada, kai valdžia suskiepys visus kaimynus, ir kuriems esminė saugumo garantija ne tik asmeninis kalėjimas, kuriame savanoriškai tūno, bet ir įkalinimas kitų, kurie norėtų išlaikytų laisvę.
Visais laikais asmenybėms pavojingiausia būdavo ne valdžia, o budrios kaimynų akys ir ilgi liežuviai. Laisvė per daug abstrakti, kad būtų įvertinta biologinės būtybės.
šaltinis: lidzita.lt
Daugiau šios autorės tekstų: Lidžita Kolosauskaitė
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
nors ir keista-bet ši moteris-šaudo į dešimtuką
Taip, niekada nebuvo taip mažai laisvės kaip prie „Laisvės”