infa.lt

Jei pakviesi į diskusiją dešimt idiotų ir vieną žinantį, apie ką kalba, ir visiems duosi pasisakyti po minutę, idiotai visada laimės, nes to vieno niekas nepastebės. Šį metodą labai mėgsta visokios K-rūtos ir kiti K-laidų vedėjai.

Šiuolaikiniai puspročiai auginami masiškai, kvadratiniu lizdiniu būdu, iš ekranų ir nemokamai, nes patys už tai susimoka. Kašpirovskis apie tokias galimybes ir nesapnavo – dabar puspročiai ne tik patys užsimerkę linguoja, bet ir neapkenčia nelinguojančių, kurie jų bijo.

Pusprotis labai nemėgsta žinojimo – tam reikalinga mąstymo pastanga, kurios irgi neapkenčia, nes kam tas vargas, o ir smegenų tam beveik neturi. Kuo mažiau turi ir gali, tuo labiau nori, kaip ir visi impotentai, todėl būna kategoriškas ir vis piktesnis.

Popierinėj epochoj tokie labai mėgdavo madingas, nestoras brošiūrėles minkštais viršeliais ir didelėmis raidėmis, kur visas pasaulis ir viskas tame pasaulyje trumpai, paprastai paaiškinta. Ir eidavo pas visokias raganas ar iš toliau atvykusius šamanus čakrų prasiplauti ir šikpopierio įsikrauti.

Dabar, virtualių pranašų epochoj, skaityti ir permanyti nereikia, burtininkai persikraustė į televizijas, o tie, kurie išdidžiai pareiškia, kad telikus išmetė pro langą, gauna dozę per Jų Tiūbes. Svarbiausia atsidaryt nuorodėlę, kurias siuntinėja šimtais – perklausai gurkšnodamas alų kokio Griškos ar Hario ir viskas aišku.

Belieka išmokt mintinai ir aiškint Visatą. Puspročiai instinktyviai spiečiasi būriais, nes taip lengviau apsiginti ir spardyti vienišus stipresniuosius. Argumentų kalbos iš principo nepriima – rėk, kaltink ir girdėk tik patį save. Tai visada pasiteisina.

Puspročių elitas – intelektualieji idiotai. Jie nešioja stereotipinius 3D (debilas kube – vert.past.)akinius, užsideda – ir nieko aplink nebemato, tik kas ant stiklų parašyta. O parašyta būna visada teisinga ir abstrakčiai pažangi idėja.

Bet jie niekada nemato nieko daugiau. Girdi tik save, apie visą konkretųjį pasaulį sprendžia iš vienos frazės ar kokio puspročių manifesto, kur išdėstyta pigi, primityvi schemutė. Ir iš geros idėjos padaro religiją, o save fanatikų davatkynu.

Nori žinoti, kas yra neteisus, kas kvailys ir bailys? Kas meluoja, maivosi ir galvoja iš išskaičiavimo? Kas viską parduos dėl savo naudos ir atsisakys savo įsitikinimų, kai tik tai pasidarys pavojinga? Tai labai paprasta, jų aplink knibždėte knibžda, nes dabar išmušė jų valanda.

Iškart atpažinsi pamatęs tą, kuris viską pasaulyje žino, niekada savim neabejoja ir neklysta, kuris visada labai rimtas ir susimąstęs. Pusprotis visada žino, kas kaltas ir niekada pats nebūna kaltas, jam atsistoję ploja minios vidutinybių.

Jie girdi tik save ir neapkenčia kitokių, įniršta dėl kitokios nuomonės ir ima spjaudytis ugnimi, nors vaidina ramius, tolerantiškus ir gelia tyliai. Amžinai visus tik moko, bet niekada nesimoko ir nepasimoko. Ir jau būtinai žvelgia į kitus iš aukšto.

Šaiposi iš savo tėvų tikėjimų, gyvenimų ir praeities, kurioje negyveno ir apie tai absoliučiai nieko neišmano. Jie mėgsta daugumą, spiečiasi į būrius, vaidina šiuolaikiškus ir nuskriaustus, verkšlena ir organizuotai puldinėja kitokius. Visada turi godžius, apgavikiškai besišypsančius vedlius.

Jiems pasaulis juodai baltas ir susideda iš savųjų ir priešų. Visada kovoja ne už ką nors, o prieš ką nors ir niekada nesielgia patys taip, kaip moko ir reikalauja. Kiekvienam žingsnyje tik ir rėkia meilės ir supratimo, bet patys nieko nesupranta ir nieko nemyli.

Jie neklystamai pajunta, iš kur vėjas pučia, vaidina savarankiškus ir kritiškai mąstančius, bet visada lojalūs vyresnybei ir jai slapta pataikauja. Sėdi pirmosiose eilėse ir juos visada kiek pasiderėjęs nusipirksi. Už grynuosius ar už trumpą garbės akimirką, bet geriausiai už tą ir aną kartu, nes taip pigiau.

šaltinis: kaunoforumas.com