infa.lt

Zigmas Vaišvila

2015-11-26 d. Seimas skubos tvarka priėmė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymą Nr. XII-2080, kitą dieną jį pasirašė Prezidentė. 2015 m. gruodžio Birželio 3-iosios grupės iniciatyva Seimo nariai A. Nakas ir V. Simulikas įregistravo įstatymo projektą XIIP-3915 dėl šių įstatymo pakeitimų pripažinimo netekus galios.

Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas išvadose dėl 2015-11-26 d. priimto įstatymo vėliausios datos ES dokumentas, dėl kurio įgyvendinimo Lietuva ėmėsi šios iniciatyvos, yra 2004 m. balandžio 29 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Kodėl tiek ilgai šios ar kitos direktyvos buvo įgyvendinamos, atskleidžia Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išvados dėl Seimo narių A. Nako ir V. Simuliko įstatymo projekto XIIP-3915. Šiose išvadose nurodoma, kad 2015-11-26 d. Seimo priimto įstatymo reikalavo ES direktyvos:

a) 2006-12-20 d. EP ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo;

b) 2013-06-26 d. EP ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013 dėl valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija);

c) 2013-06-26 d. EP ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija);

d) 2013-06-26 d. EP ir Tarybos direktyva 2013/33/ES dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija);

e) 2013-06-26 d. EP ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, įsteigiant Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą (nauja redakcija);

f) 2014-04-16 d. EP ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014 dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo įsteigimo.

Tad Teisingumo ministerija žinojo tikruosius 2015-11-26 d. priimto įstatymo tikslus, tačiau Seimo nariams jų nepaaiškino. Ar žinojo tai Seimo nariams įstatymo projektą pristatinėjęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Paulauskas? Kodėl, kaip ir Lietuvos stojimo į ES klausimu, šiuo atveju vėl buvo klaidinami ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir Seimas?

3. 2016 m. vasario 9 d. Birželio 3-iosios grupės sutelkta iniciatyva VRK įregistravus iniciatyvinę grupę dėl 50000 Lietuvos piliečių parašų rinkimo, kad įstatymo projektas XIIP-3915 būtų svarstomas Seime, žiniasklaidoje buvo paskleista daug melo apie šią iniciatyvą, aiškinta, kad tariamai tai daroma dėl Lietuvos prisiimto ES jai primesto įsipareigojimo pagal 2015-09-14 d. ir 2015-09-22 d. Tarybos sprendimus (ES) 2015/1523 ir 2015/1601 dėl privalomo pabėgėlių perkėlimo. Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl Seimo narių A. Nako ir V. Simuliko įstatymo projekto XIIP-3915 paaiškinta, kad 2015-11-26 d. priimtas įstatymas yra ne dėl šio privalomo pabėgėlių perkėlimo, o dėl ES direktyvų vykdymo.

4. Kokie šių ES direktyvų, ruoštų ir nuolankiai Lietuvos priimtų bei Seimui pateiktų, tikrieji tikslai? Pabandykime ramiai susipažinti su 2015-11-26 d. priimtais Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pagrindiniais pakeitimais. Sugrupuokime juos taip, kad paprasčiau suvoktume, jog pernai prasidėjęs masinis neteisėtas imigrantų perkėlimas į ES, visų pirma, iš Turkijos, nėra atsitiktinumas – tam kryptingai ir kruopščiai ruoštasi bent jau nuo 2013 m. birželio mėnesio. Tai patvirtina tas faktas, kad ES iki šiol nereikalauja, jog Turkija ir kitos trečiosios šalys, t.y. ne karinių konfliktų šalys, nedelsiant ir besąlygiškai priimtų atgal neteisėtai iš šių šalių į ES atvykusius asmenis. Tam kažkada buvo pasirašytos readmisijos sutartys. Tokią sutartį su ES prieš stojimą į ES pasirašė ir Lietuva. Susipažinkime su pagrindiniais šio Įstatymo pakeitimais:

4.1 Panaikinta šio Įstatymo 2 str. 1 dalis, reikalavusi, kad dėl akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį toks prašymas būtų atmestas. Tad masinio ir neteisėto imigrantų perkėlimo iš Turkijos metu atvirai naikinami pasai ir Graikijos policininkų surašyti lapai pagal neteisėtai atvykusių asmenų žodinius paaiškinimus leidžia net melagingus duomenis pateikusiam asmeniui laisvai keliauti po Šengeno erdvę.

4.2 Neteisėtai į ES ar Lietuvą patekę asmenys gavo teisę prašyti prieglobsčio, ir jau tada buvo numatytas tų asmenų perkėlimas iš kitų valstybių-narių, numatyti tokio pobūdžio užsieniečių registracijos dokumentai, įteisinant užsieniečio teisę likti Lietuvoje net ir tuo atveju, jei nėra nustatyta jo asmens tapatybė (2 str. papildymas 275 ir 291 dalimis, 30 dalies pakeitimas)!

4.3 Jau 2013 m. birželyje buvo numatyta, kad neteisėtai atvykusiems užsieniečiams bus taikomos bendros Šengeno erdvės šalių piliečių judėjimo per sienas nuostatos – pakanka net skrendant tranzitu paprašyti prieglobsčio, ir mes tokį asmenį jau išlaikome, leidžiame jam čia būti iki galutinio sprendimo priėmimo, įkurdiname pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose tam įrengtose patalpose. Jei per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, esančio pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. O Valstybės sienos apsaugos tarnyba nebeturi teisės priimti sprendimo neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką, jei šis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje. Tiesiog stebukladarių ir kalėdinių dovanų šalimi tapome (žr. Įstatymo 5 straipsnio pakeitimus ir papildymus, 8 str. pakeitimus)! Jei neteko galios tokio užsieniečio kelionės dokumentas, tai net jam išduotos vizos negalime panaikinti (22 ir 23 str. pakeitimai).

4.4 Neteisėtai atvykę ar atgabenti nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai įgijo neįtikėtinai dideles teises likti Lietuvoje – užtenka tik paprašyti prieglobsčio. Nelydimiems nepilnamečiams, net nenustačius jų šeimų, per 2 darbo dienas išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas (žr. Įstatymo papildymą 221 straipsniu, 32 str. pakeitimus ir papildymus).

4.5 Ženkliai išplėstas ratas asmenų, galinčių gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išplėstos tam sąlygos. Mažinami atvejai, kai galima nutraukti leidimą gyventi ar keisti jį, plečiami atvejai dėl leidimo dirbti išdavimo ir net atleidimo nuo leidimo dirbti išdavimo (Įstatymo 26, 40, 50, 57 ir 58 str. pakeitimai).
4.6 Mūsų begalinį nuolankumą neteisėtiems atvykusiems nustato Įstatymo 65 str. pakeitimas – „Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.“

4.7 Stebina Įstatymo 68 ir 91 straipsnių pakeitimai dėl informacijos neatskleidimo – prieglobsčio prašymas ir jo nagrinėjimas yra įslaptinami, nebent prieglobsčio prašytojas sutinka ją atskleisti. O nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, galima nesikreipti dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę! Net Jungtinėms Tautoms be jų sutikimo neteikiame informacijos apie juos.

4.8 O jau lengvatos, lengvatos tokiems prieglobsčio prašytojams jų prašymų nagrinėjimo metu… Skaitome 71 straipsnio pakeitimus: apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose naudojasi materialinėmis priėmimo sąlygomis; nemokama informacija, dokumentų tvarkymas ir įforminimas notarine tvarka, valstybės garantuojama teisinė pagalba, kompensacijos už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, nemokamos vertėjo paslaugos; nemokama būtinoji medicinos pagalba, psichologinė pagalba ir socialinės paslaugos; kas mėnesį – 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa; kreipimasis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą bei kitas organizacijas; priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis; kitos priėmimo sąlygos ir teisės, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Ši teisė užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnamečiu, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.

Tokioms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės, tarptautinių organizacijų, ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos.

4.9 Įstatymo 76 ir 77 str. pakeitimai nustatė, kad Migracijos departamentas jau svarsto ne prieglobsčio prašytojo įleidimą į Lietuvos Respubliką ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimą, bet nagrinėja prašymą suteikti jam prieglobstį iš esmės, nes jis jau čia – neteisėtai atvykęs į Lietuvą ar perkeliamas iš kitos ES valstybės. Migracijos departamento sprendimas suteikti prieglobstį priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento. Jeigu per šį terminą neįmanoma tinkamai įvertinti aplinkybių, Migracijos departamento sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Išsiuntimo atgal klausimas net nenagrinėjamas.

78 str. pakeitimai nustatė, kad prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą. 79 str. pakeitimai nustatė, kad prieglobsčio prašyti gali ne tik teisėtai atvykę asmenys, o Vyriausybė jiems suranda apgyvendinimo vietą, globai – ir nevyriausybines organizacijas.

4.10 Panaikintas Įstatymo 80 str., kuriuo Migracijos departamentui buvo suteikta teisė prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iki 3 mėn. Pakeistas 81 str., nustatant, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos, atsisakant sprendimo dėl laikino prieglobsčio. Kiti terminai sutrumpinti pusiau. Kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, tai turi įvykti per 7 darbo dienas nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, jeigu tai būtina dėl sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo.

4.11 Pakeisti 84 ir 85 straipsniai. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo centro arba negrįžta į šiuos centrus ilgiau kaip 72 val. Prieš pakeitimą buvo 24 val. Jei per 9 mėnesius net toks prašytojas grįžo ar pavyko su juo susisiekti, tai jo prašymu vėl tęsiama sustabdyta procedūra dėl prieglobsčio suteikimo. Ar galime būti dar labiau nuolankūs?

4.12 Svarbūs Įstatymo 106 ir 108 str. pakeitimai, susiaurinantys mūsų teises atimti prieglobstį ir nustatantys, kad Lietuvos Vyriausybė teikia paramą prieglobstį gavusiems užsieniečiams. Tai visiškai disonuoja su kitų valstybių narių įstatymų pakeitimais, nustatančiais net atvykėlių turto konfiskavimą, kad galėtų kompensuoti jų išlaikymui skirtas lėšas.

4.13 Negalima paaiškinti, kodėl prieglobsčio prašytojams taikomi skirtingi nei Lietuvos piliečiams taikomų teisės normų reikalavimai. Visų pirma, nereglamentuota užsieniečių ir jiems neteisėtai patekti į ES ar Lietuvą padėjusių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Neteisėtas patekimas į Graikiją nesuteikia teisės tokį užsienietį vertinti kaip teisėtai patekusį į Lietuvą ir dėl to išvengiantį baudžiamosios atsakomybės, kurią, beje, užsitraukia ir mūsų Vyriausybė dėl jų perkėlimo į Lietuvą.

Įstatymo 113 ir 114 str. pakeitimai taip pat nustato palengvintą prieglobsčio prašytojo atsakomybę dėl jų įvykdytų teisės pažeidimų. Jis gali būti sulaikomas tik išimtinais atvejais, Lietuvos pilietis -visais įstatymo nustatytais atvejais. Sulaikyti prieglobsčio prašytoją galima tik raštišku pareigūno sprendimu ir tik iki 48 val. Nedelsiant ir nemokamai tokiais atvejais jam suteikiama teisinė pagalba jam suprantama kalba. Ilgiau kaip 48 val. užsienietis gali būti sulaikomas teismo sprendimu tik Užsieniečių registracijos centre ir ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

4.14 Įstatymas papildytas 1301 straipsniu, kuris nustato, kad dėl abstrakčių neįvardintų humanitarinių priežasčių namo negalinčiam išvykti užsieniečiui išduodamas iki vienerių metų leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir teisė dirbti.

4.15 Įstatymo 123 str. pakeitimai ne tik nesuprantami, bet ir atveria vartus teroristų patekimui į Lietuvą – asmens amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas tik tada, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus ir tik jo sutikimu! O jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jis yra laikomas pilnamečiu! Tai atvira patyčia iš Lietuvos piliečių ir teisėsaugos profesionalumo bei savigarbos.

4.16 Įstatymas papildytas 871 straipsniu dėl Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ppo to, kai Europos Parlamentas pradėjo svarstyti centralizuotos vieningos ir valstybėms narėms privalomos šio perkėlimo ir privalomo paskirstymo joms sistemos sukūrimą, viršesnės už nacionalines teises, paaiškėjo tikrieji iš anksto suplanuoti 2015-11-16 d. priimto LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo iniciatorių tikslai.

Ir dėl dalykinės pusės, ir dėl vakardienos įvykių Briuselyje, po ES ir Turkijos sutarties pasirašymo, kuriuo mes visi laikomi nieko nesuprantančiais, pats laikas atsitokėti. Nesustabdžius nelegalų srauto iš Turkijos į ES, imigrantų „mainai“ reiškia tik papildomas milijardines mūsų visų išlaidas ir gerai suorganizuoto masinio proceso nestabdymą. Laikas visiems atsipeikėti ir, visų pirma, spręsti tai, ką galime spręsti patys ir čia, Lietuvoje. Mes patys, bet ne Briuselio ar dar kieno nors komandų vykdymu, o savo protu. Tuo „sovietiniu“ protu, kuriuo išsivadavome iš TSRS gniaužtų, o ne supuvusia ir degradavusia „vakarietiška“ demokratija, kuri jau atvirai virsta vienvaldišku autoritarizmu ir ES valstybių panaikinimu, tautų maišymo katilu, valdomu €uro-zonos vyriausybės.

Vokietijos vertinimas, kad 2016 m. į Vokietiją atvyks nuo 1,8 iki 6,4 mln. neteisėtų imigrantų, ir paskelbimas, kad Vokietija tam nebeturi laisvų lėšų, negali nepriversti susimąstyti ir daryti atitinkamas išvadas.

Sutelktomis pastangomis, dar nesibaigus 2016 m. vasario 9 d. pradėtai Birželio 3-iosios grupės sutelktai iniciatyvai VRK išduotuose lapuose rinkti 50000 Lietuvos piliečių parašų, pasiektas šios iniciatyvos tikslas – įstatymo projektas XIIP-3915 bus svarstomas Seime! Pasikartojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio patirtis, nežiūrint į mums rodytą panieką ir didžiulį trukdymą, mūsų visų – Lietuvos Respublikos piliečių ir Seimo narių – bendromis pastangoms, pavyko pasiekti, kad į š.m. kovo 24 d. 17.40 val. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę svarstymui jau įtrauktas įstatymo projektas XIIP-3915 dėl 2015-11-16 d. priimto LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios.

Pats laikas pradėti valstybės ir tautos išlikimo klausimus spręsti ir drauge, ir darbais, bet ne tuščiomis ir skambiomis deklaracijomis. Kviečiu Respublikos Prezidentę beatodairiškai nebepasirašinėti naujų sutarčių dėl ES federalizavimo, o Seimą – neberatifikuoti tokių sutarčių ir nepriiminėti tokių įstatymų, inventorizuoti visus tokio pobūdžio priimtus įstatymus, pradedant nuo Lisabonos sutarties pateikimo Tautos ratifikavimui referendumu.

Šios pilietinės iniciatyvos pasiektam rezultatui aptarti ir skiriama Birželio 3-iosios grupės suburtos iniciatyvinės grupės 2016 m. kovo 24 d. 9 val. spaudos konferencija Seime.