infa.lt

Nuo arenos nuėjęs Seimas peržengė padorumo ir sveiko proto ribą. Jis su kaupu patvirtino, kad yra tik Marionečių teatras. Ne tik dėl to, kad paskutiniąją savo darbo dieną lapkričio 10-ąją priėmė 66 įstatymus ir nutarimus. Tą dieną Tautos atstovais vadinamieji peržengė šią ribą santykiuose su Lietuvos žmonėmis, rašo signataras Zigmas Vaišvila.

Vadinamieji valstiečiai-žalieji su Ramūnu Karbauskiu priešakyje per 1 minutę sutartinai su kitų frakcijų atstovais 92 balsais prieš vienintelį Edmundą Pupinį priėmė naują Karo policijos įstatymą. Balsavime nedalyvavo būsima naujoji Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė ir dar kai kurie mąstantys Seimo nariai.

Pirmasis šio įstatymo svarstymas Seime š.m. spalio 13 d. truko 2 minutes. Įstatymo projektą paruošė įstatymų iniciatyvos teisės neturinti Krašto apsaugos ministerija, svarstymui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, klausimą pristatė šio komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Įstatymui pritarė ir Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Įstatymu, kurį jau pasirašė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir kuris įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., karo policijai ne karo ir net ne nepaprastosios padėties metu suteikta teisė veikti ne tik kariniuose daliniuose ir keliuose lydint karinį transportą, bet ir visur. Ir ne bet kaip, o taip, kad ir policija pavydės tokių laisvių veikti.

Karo policininkas, siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, karo policijos pareigūnas turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Prieš nepaklusiusius jų nurodymams asmenis jis turės teisę naudoti psichologinę ir fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.

Dar vienas stebuklas – apie tokius veiksmus tik per 24 valandas pranešama prokurorui!

Paprastai paaiškinu. Kariškiui taikos metu pasirodė, kad tavo namuose, teritorijoje ar automobilyje, Žmogau, vykdomas nusikaltimas ar koks nors nusižengimas. Ir to pakaks, kad kariškis turėtų teisę jėga pas tave įsiveržti! 24 valandas jie tavo namuose darys viską, kas jiems atrodo esant galimai nusikalstamos veikos ar nusižengimo užkardinimu, ir tik po to apie tai turės pranešti prokuratūrai. O jei savaitgalis, ir dar prailgintas…

Anksteniame įstatyme buvo numatyta, kad karo policininku skiriami asmenys po atrankos pagal nustatytus kriterijus. Naujasis įstatymas nustato tik tiek, kad „Karo policijos pareigūno statusą įgyja karys, paskirtas į tarnybą Karo policijoje.“ Įstatymų leidėjas tik tiek reikalavimų nustatė asmeniui, kuriam pasivaidenus ar viršininkui nurodžius, kad tavo namuose, Žmogau, gal būt vykdomas nusikaltimas, šis pareigūnu vadinamas karys taikos metu po Naujųjų Metų be teismo leidimo ir be Tavo sutikimo galės įsiveržti į Tavo namus ir ten 24 valandas „užkirdinėti kelią nusikaltimui“.

Ir dar. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys karo policininkams neatlygintinai privalės teikti informaciją, kuri, tokio pareigūnu vadinamo kario nuomone, susijusi su jo funkcijų vykdymu. Jei nevykdysi tokio privalomo nurodymo, karo pareigūnas taikos metu turės teisę prieš tave naudoti prievartą.

Tą pačią dieną Seimas vienu ypu priėmė ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, nustatant, kad kariuomenė pasitelkiama teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Nemanau, kad tai tik sutapimas.

1990 – 1991 metais buvau Aukščiausios Tarybos nuolatinės Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas. Visas tokias buvusių Tarybinės armijos kariškių iniciatyvas nepriklausomoje Lietuvoje sukurti karo policiją ir karinę prokuratūrą slopinau nedelsiant ir negrįžtamai. Tačiau tik kuriam laikui – 1998 m. spalio 22 d. Seimas priėmė Karo policijos įstatymą, pasirašytą Prezidento V. Adamkaus.

Tad visuotinei laimei ir gerovei įgyvendinti Lietuvoje betrūksta tik karinės prokuratūros.

Tai, ką padarė 2020 m. lapkričio 10 d. Tautos atstovybe vadinamas Lietuvos Seimas, galėjo padaryti tik Marionečių teatras, kurio lėlių rankas dėl tokio Karo policijos įstatymo kilnojo mums nežinomi, o gal ir patiems Seimo nariams nematomi lėlininkai.

Koronaviruso pretekstu įskiepyję mūsų visuomenei baimę bet ką daryti ir net sakyti viešai savo nuomonę, lėlininkai imasi tiesioginių nekonstitucinių veiksmų prieš mus – pas nepaklusniuosius į namus be teismo leidimo bet kuriuo paros metu veršis net ne policininkai (žinantys, kad tam reikia sankcijos, kad naktį yra ir neprocesinis laikas, kada procesiniai veiksmai negalimi), bet kariai, pagal naująjį įstatymą privalantys vykdyti vado įsakymą.

Net Tarybinės armijos kariai turėjo teisę atsisakyti vykdyti neteisėtą vado įsakymą. Naujajame Lietuvos Respublikos Karo policijos įstatyme tai nenumatyta.

Nesipriešindami šiam mūsų užvaldymui, greitai būsime atpratinti net mąstyti. Lėlininkų mums primestos kaukės – efektyvi priemonė šiam tikslui siekti. Ir psichologiškai, ir fiziologiškai.

Kvėpuodami iškvėptu oru, mažiname į mūsų smegenis patenkantį deguonies kiekį. Kodėl būtina kaukė, jei gatvėje ar aikštėje esi vienas pats, niekas iš lėlininkų mums paaiškinti nedrįsta. Nes paaiškinimo nėra.

Man tokia neteisėta antikonstitucinė prievarta prieš mane – nepriimtina!