infa.lt

Seimo Žmogaus teisių komitete trūksta moterų | Augusto Didžgalvio nuotrauka

Gruodžio 2 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitete svarstyta komiteto pozicija dėl komiteto sudėties. Komiteto nariai išreiškė susirūpinimą, kad komiteto sudėtyje nėra moterų ir taip pažeidžiamas abiejų lyčių atstovavimo principas. Buvo įvertinta tai, kad pagal Seimo statuto 44 straipsnio 8 dalį Seimo narius, atsižvelgiant į jų pageidavimus ir kompetencijas, į konkrečius komitetus deleguoja (rekomenduoja skirti) Seimo frakcijos.

Dėl šios priežasties komitetas neturi įgaliojimų savarankiškai išspręsti proporcingo lyčių atstovavimo komitete klausimo. Komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Seimo frakcijas su siūlymu atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir, esant galimybei, deleguoti į Seimo Žmogaus teisių komitetą dirbti Seimo narę (nares) moterį (moteris).

Visas komiteto sprendimu patvirtintos pozicijos tekstas:

KOMITETO POZICIJA

DĖL KOMITETOS SUDĖTIES

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Statutas) 43, 44 ir 441 straipsniais, buvo patvirtintas šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas (toliau – ir Komitetas): Tomas Bičiūnas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Eugenijus Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Sergejus Jovaiša (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Dainius Kepenis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Andrius Navickas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės frakcija) ir Jurgis Razma (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija).

Pažymėtina, kad pagal Statuto 44 straipsnio 8 dalį Seimo narius, atsižvelgiant į jų pageidavimus ir kompetencijas, į konkrečius komitetus deleguoja (rekomenduoja skirti) Seimo frakcijos. Dėl šios priežasties Komitetas neturi įgaliojimų savarankiškai išspręsti proporcingo lyčių atstovavimo Komitete klausimo.

Komiteto nariai pažymi, kad abiejų lyčių atstovavimo principas yra itin reikšmingas Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklai, nes dauguma Komitete svarstomų klausimų ir įstatymų projektų yra tiesiogiai susiję su lygių galimybių, lyčių lygybės ir moterų teisių užtikrinimo temomis. Dėl šios priežasties Komiteto nariai, vykdydami savo veiklą Komitete, įsipareigoja aktyvai konsultuotis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovais, moterų teisių užtikrinimo srityje dirbančiais specialistai ir kitais asmenimis, taip užtikrindami svarstomų klausimų objektyvų suvokimą ir tinkamą išsprendimą.

Kritišką požiūrį į Komiteto sudėtį, kai nėra užtikrinamas proporcingas abiejų lyčių atstovavimas, viešai išreiškė moterų teisių užtikrinimo srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Remiantis Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir kitais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, diskriminaciją ir socialinę atskirtį patiriančios socialinės grupės turėtų būti tiesiogiai įtraukiamos į su jų problemomis susijusių klausimų sprendimą.

Komiteto nariai atkreipia dėmesį į tai, kad 2020–2024 m. kadencijos Seime dirba 38 Seimo narės moterys (27 proc. visų Seimo narių), o 2 iš 15 Seimo komitetų vadovauja pirmininkės moterys (13 proc. visų Seimo komitetų pirmininkų). Europos Sąjungos Lyčių lygybės indekso duomenimis (2020 m.), Lietuva pagal moterų dalį tarp valstybės politikų užima 17 vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių narių[1]. Dėl šios priežasties, įgyvendinant valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių politiką, būtina imtis konkrečių, neatsitiktinių ir strategiškai suplanuotų priemonių, kad būtų užtikrintas proporcingas abiejų lyčių atstovavimas visose viešojo gyvenimo srityse.

Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius