infa.lt

JAV prieš JAV, Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Jungtines Aferistų Valstijas

13 lapkričio
07:20 2020

Kas renka Amerikos prezidentą?

Šis klausimas anaiptol nėra retorinis. Pavyzdžiui, žiniasklaida išrinko Džo Baideną (Joe Biden) kaip 2020 m. rinkimų nugalėtoją. Ši žinia patiko daugeliui žmonių, tačiau turiu juos nuvilti – televizijos diktorių pranešimai, remiantis JAV konstitucija, neturi nieko bendro su tuo, kas ateinančius 4 metus gyvens Baltuosiuose rūmuose, rašo Gary Gindler.

Gal prezidentą renka Aukščiausiasis Teismas? Ne, Konstitucija to nenumato. Ar gali būti, kad prezidentą sau išsirenka Amerikos piliečiai? Pagal JAV konstituciją nėra ir taip. Tai kas gi tada renka prezidentą?

Prieš atsakant į šį klausimą, atkreipkime dėmesį į tai, kad, priešingai nei paplitusi klaidinga nuomonė, JAV prezidentas nėra Amerikos žmonių atstovas. Žmonėms atstovauja valstijų įstatymų leidėjai ir valstijų gubernatoriai, federaliniu lygmeniu – JAV Atstovų rūmų nariai. (Senatoriai dabar irgi yra žmonių atstovai, tačiau iki ratifikuojant 17-ąją Konstitucijos pataisą 1913 m., juos skirdavo valstijos įstatymų leidėjai.)

Taigi kam atstovauja Amerikos prezidentas?

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pagal Konstituciją atstovauja valstybės įstatymų leidėjų interesams ir niekam daugiau.

Visumoje federalinės valdžios struktūra Amerikoje – tai daugkartinių JAV tėvų-įkūrėjų bandymų, įvesti veiksmingos valstijų kontrolės sistemą federalinės vyriausybės atžvilgiu, atspindys.

Reikalas tame, kad pagrindinis skirtumas tarp mūsų šalies ir visų kitų, be išimties, šalių yra tas, kad ji buvo organizuota „iš apačios į viršų“, tai yra atskiros šalys-kolonijos, savanoriškai susivienijo prieš bendrą priešą – Britanijos imperiją.

Visos kitos „federalinės respublikos“ planetoje buvo sukurtos „iš viršaus į apačią“, tai yra, jau egzistuojančioms provincijoms jau esanti centrinė valdžia maloningai suteikė tam tikrą savarankiškumą.

Kuriant Amerikos valstybę pagrindiniu principu buvo valstijų kontrolė naujai sukurtos federalinės valdžios struktūros atžvilgiu. Todėl Jungtinių Valstijų tėvų-įkūrėjų požiūriu federalinę vyriausybę Vašingtone turėtų sudaryti tiek žmonių atstovai (kongresmenai), tiek valstijų vadovybės atstovai – federalinis prezidentas ir senatoriai. Taip buvo sumanyta ir įgyvendinta Rinkikų kolegijos institucija. Rinkikus skiria valstijų įstatymų leidėjai, ir būtent jie išrenka šalies prezidentą.

Tai kodėl Amerikos piliečiams reikia dalyvauti prezidento rinkimuose? O tai ir nėra būtina.

Tiesiog Amerikoje susiformavo ilga tradicija – valstijų įstatymų leidėjai rinkikus skiria taip, kad šie paskyrimai atitiktų žmonių nuotaikas (kai kuriose valstijose tai net įtvirtinta įstatymu). Tai yra tradicija, tačiau pagal JAV konstituciją, žmonių dalyvavimas prezidento rinkimuose, paprastai tariant, nėra būtinas. Žmonės dalyvauja tiesioginiuose įstatymų leidėjų rinkimuose, ir to, remiantis JAV Konstitucija, visiškai pakanka.

Tame nėra nieko smerktino – juk Amerikos prezidentas nėra Amerikos žmonių atstovas. Jis yra valstybės įstatymų leidėjų atstovas. Prezidentas (ir po du senatorius iš kiekvienos valstijos) valstijų požiūriu yra„prižiūrėtojai“ federalinėje vyriausybėje . Kitaip tariant, prezidentas, valstybės įstatymų leidėjų požiūriu, yra „mūsų žmogus Havanoje“ (tai yra Vašingtone), kuris yra atsakingas už federalinės vyriausybės vykdomą valstijų teisių įgyvendinimą.

Tokiu būdu pagal Konstituciją valstijos įstatymų leidėjai turi teisę apskritai nepaisyti savo valstjos piliečių balsavimo rezultatų ir paskirti į rinkijų kolegiją bet ką, ką jie laiko būtinu. Kodėl Jungtinių Valstijų tėvai-steigėjai suteikė valstijų įstatymų leidėjams tokią beprecedenčiai didelę galią?

Todėl, kad dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų tėvų-įkūrėjų buvo apdovanoti įspūdinga įžvalga genijai. Jie nežinojo, kada tiksliai tai įvyks, bet žinojo, kad tai galiausiai vis tiek įvyks: paskelbti balsavimo rezultatai neturės nieko bendra su tuo kaip balsavo piliečiai.

2020 metais būtent tai ir įvyko.

Žinoma, Amerikoje jau ir anksčiau vykdavo faksifikacijos skaičiuojant balsus. Tačiau 2020 m. Demokratai su savo afera pastatė šiame lošime viską (va-bank) ir rezultate pirmą kartą Amerikos istorijoje jie buvo arti sėkmės.

Tiesą sakant, jie paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo. Jie puikiai žinojo, kad pakaks dar vienos D.Trampo kadencijos, kad sutriuškintų amerikiečių kairiuosius iki pagrindų. (Tačiau net, jei D.Trampui nepavyks pasilikti Baltuosiuose rūmuose, jo pasitraukimas iš politikos bus toks, kad kairiesiems mažai nepasirodys.)

Dabar, praėjus savaitei po rinkimų, jau aišku ką daro D.Trampo komanda. Jie vekia dviem kryptimis.

Pirma, jie padavė teismo ieškinius valstijose, kuriose buvo aiškiai pažeistas rinkimų įstatymas. Pažeidimai apima balsų, gautų uždarius rinkimų apylinkes, skaičiavimą, ir daugiau nei 100 proc. ąktyvumą, ir kompiuterinių sistemų, sistemingai „klydusių“ Baideno naudai, ir tūkstančius Pensilvanijos rinkėjų, gimusių 1900 m. sausio 1 d.. ir daug ką kitką.

Pavyzdžiui, rinkimų rezultatai kai kuriose demokratų valstijose pažeidžia pagrindinius matematikos ir fizikos dėsnius. Už Džo Baideną (Joe Bden) atiduoti balsai neatitinka statistinio skaičių pasiskirstymo dėsnio (Benfordo dėsnis), o už D. Trampą (Donald Trump) atiduoti balsai – atitinka šį dėsnį.

Tūkstančiai biuletenių paštu buvo gauti dar prieš juos oficialiai išsiunčiant. Tokiu būdu 2020 m. rinkimai ne tik akimirksniu išgydė Ameriką nuo koronaviruso (tai buvo galima nuspėti), bet ir pademonstravo įtikinamus kelionių laiku galimybių įrodymus.

Antra, D.Trampo komanda ragina valstijų įstatymų leidėjus naudotis savo konstitucinėmis galiomis ir sukoreguoti nusikalstamus vietos vykdomosios valdžios veiksmus iki visiško suklastotų balsavimo rezultatų ignoravimo.

Tai laukiami žingsniai. Bet kuris kandidatas į prezidentus žengtų tokius žingsnius. Iš tikrųjų Alas Gore’as padarė tą patį 2000 m., Bet tada reikalas buvo susijęs tik su viena Floridos valstija.

2000 m. šalis 35 dienas nežinojo nugalėtojo vardo, o 2020 m. taip pat neturėtume tikėtis greitesnio problemos sprendimo, nes dabar kalbame apie mažiausiai šešias „problemines“ valstijas.

Tik dabar tampa aiškios to pasiutimo, su kuriuo demokratai užsipuolė tris D.Trampo nominuotus JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjus, priežastys. Reikalas tame, kad D.Trampo nominuoti dabartiniai JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjai – Neil Gorsuch, Bret Kavanaugh ir Amy C. Barrett – buvo Bušo teisinėje komandoje, kuri užtikrino Bušo bylos teigiamą (Bušui) baigtį JAV Aukščiausiame Teisme 2000 m.

Tačiau pagrindinis skirtumas tarp 2020 m. Ir 2000 m. rinkimų yra federalinės vyriausybės valstybės aparato dalyvavimas tiriant pažeidimus. Tuo pačiu metu tyrimą atlieka ir Teisingumo ministerijos prokurorai, ir FTB agentai.

Pagal Konstituciją visi balsų perskaičiavimai, visi teismai ir visos kitos problemos susijusios su balsavimu turi būti išspręstos iki pirmojo pirmadienio po antrojo gruodžio trečiadienio, kuris šias metais yra gruodžio 14 d. Jei gruodžio 14 d. Rinkikų kolegija nesugeba išrinkti prezidento, tai Konstitucijoje yra numatytas ir šis variantas.

Atitinkamai 12-ąjai Konstitucijos pataisai, šiuo atveju prezidentą ir viceprezidentą rinks Atstovų rūmai (bet jei dėl kokių nors priežasčių Atstovų rūmai negali išrinkti viceprezidento, tada teisė jį išrinkti perduodama Senatui.)

Tuo pačiu, Atstovų Rūmuose balsuos valstijų delegacijos, o ne bendras kongresmenų skaičius. Šiuo metu Atstovų rūmuose dauguma delegacijų – 26 – priklauso respublikonams. Senate pranašumą turi irgi respublikonai.

Tad vienintelė priežastis, dėl kurios D.Trampas gali pralaimėti rinkimus dabar, praėjus savaitei po rinkimų, – jo paties prisipažinimas apie pralaimėjimą. Bet toks keistas D.Trampo sprendimas mažai tikėtinas – šis vaikinas iš Kvinso, jei jau įsivelia į kovą, tai prives reikalą iki galo.

Taip pat mažai tikėtina tai, kad D.Trumpas nesupranta, jog jei dabar nebus sustabdytas chroniškas demokratų vykdomas balsų klastojimas, Amerikai bus galas.

D.Trampo komanda puikiai žino, kad tokia galimybė pribaigti šliaužiančią socialistinę revoliuciją – gali daugiau nebepasitaikyti.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms atstovaujantis Donaldas Trampas kovoja su Jungtinėmis Aferistų Valstijomis.

Viso to pasekoje demokratai greičiausiai neatsigaus nuo šio sukčiavimo, o dezinformacinė žiniasklaida (prie kurios rinkimų naktį prisijungė ir „Fox News“) neatsigaus sąmoningai nuslėpusi šį sukčiavimą, šį bandymą įvykdyti valstybės perversmą. Jei demokratai pastatė va-bank, tada D.Trampas irgi gali, ir ,greičiausiai, taip pat sužais va-bank.

Gali būti, jog D.Trampas jau sunaikino Demokratų centrinį komitetą, bet jie to dar nežino.

Kariniais terminas kalbant, D.Trampo komanda savaitę atsargiai žvalgė ir rinko duomenis apie priešininką. Surinko tūkstančių liudininkų parodymus apie demokratų machnacijas rinkmuose, kurie yra pasirengę patvirtinti savo parodymus prisiekdami teisme.

Tačiau, lapkričio 10-osios vakarą žvalgyba buvo baigta ir prasidėjo galinga masinė artilerijos ugnis – baudžiamasis teisminis persekiojimas keliose pagrindinėse valstijose ir Teisingumo departamento pradėtas pažeidimų kriminalinis tyrimas.

Jei tai nepadės, D.Trampas į mūšį mes strateginius rezervus, kurie prieinami tik Amerikos valstybės aparato prezidentui, – pavyzdžiui, visiškai išslaptinant „Obamagate“. Bet kokiu atveju mūsų šalis, anaiptol, nėra šio proceso pabaigoje, o pačioje šio proceso pradžioje.

Teisiniu požiūriu Baidenas yra apsiįaukėlis, netikras prezidentas, bent jau iki šių metų gruodžio 14 d. Jei Baidenas gali be jokio teisinio pagrindo pasiskelbti išrinktuoju JAV prezidentu, tai bet kuris kitas Amerikos pilietis taip pat gali oficialiai pasiskelbti prezidentu.

Todėl turiu dar kartą pakartoti savo patarimą – norėdami išgyventi šiame kairiųjų beprotnamyje, išjunkite televizorių ir pradėkite galvoti savo galva. Jei iki šios vietos perskaitėte šį straipsnį – jums tikrai pasiseks.

Ir atminkite – jei įstatymų mūsų šalyje vis tik bus laikomasi, tai Harris-Bideno administracijos šansai (būtent tokia tvarka) praktiškai nuliniai. Tačiau, jei Amerikoje nebus laikomasi įstatymų, didysis amerikiečių politinis eksperimentas, deja, baigsis.

Dr. Gary Gindler yra Tarptautinio akademinio – karo, žvalgybos ir saugumo studijų klausimais (CMISS) narys.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 1 920

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Antanas    -  2020-11-13, 14:08

    Geras tekstas. Taigi, kaltynės vyks iki pat gruodžio 14 d.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Gintautas    -  2020-11-26, 20:50

    Dekui,puikus straipsnis 👍👍👍

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...

Čia Jums ne Okeanidės bučinys Antanui......