infa.lt

Po 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų valdančiąją koaliciją sudarė konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Jos formuos Vyriausybę ir Seimo vadovybę. Derybų pradžioje nė 7 proc. rinkėjų balsų nesurinkęs, politinės korupcijos byloje teisiamas Liberalų sąjūdis pareiškė norą užimti Seimo Pirmininko ir trijų ministrų postus.

„Jeigu taip nutiktų ir šis Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašymas būtų patenkintas, pirmą kartą Lietuvos istorijoje turėtume atvejį, kai vieną iš aukščiausių postų valstybėje užima rinkėjų pasitikėjimą praradusi ir už korupciją teisiama partija“, – teigia Seimo narys Vytautas Bakas.

Parlamentaras primena, kad 2018 metų balandžio mėnesį teismui buvo perduota vadinamoji „MG Baltic“ politinės korupcijos byla. Joje pareikšti įtarimai trims juridiniams asmenims: šiuo metu postų Vyriausybėje ir Seime siekiančiam Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“. Taip pat fiziniams asmenims – buvusiems šių partijų lyderiams ir kitiems nariams. Liberalų sąjūdis, kuriam po korupcijos skandalo vadovauja V. Čmilytė-Nielsen, įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Anot V. Bako, Seimo Pirmininkas turi plačius įgaliojimus – jis teikia Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą, pagal pareigas tampa Valstybės gynimo tarybos nariu. Konstitucijoje numatytais atvejais, Seimo Pirmininkas eina valstybės Prezidento pareigas, jam atskaitingi Seimo skiriami pareigūnai, jis skiria Seimo kontrolierių, kuris, be kita ko, turi išimtinius įgaliojimus vertinant žvalgybų veiklos teisėtumą. Seimo Pirmininkas gali susipažinti su valstybės ir sąjungininkų paslaptimis, tokią teisę jis gali suteikti kitiems Seimo nariams.

V. Bako nuomone, jei atsitiktų taip, kad teisiamos už korupcinius nusikaltimus partijos atstovas užimtų Seimo Pirmininko pareigas, turėtume susitaikyti su tuo, jog teisiama partija ir jos nariai, o per juos, tikėtina, partijai didelę įtaką turėjęs koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys, turėtų tiesioginę įtaką skiriant teisėjus, priimant sprendimus svarbiausias nacionalinio saugumo klausimais.

Atsakymo reikalauja ir Liberalų sąjūdžio rinkimų kampanija, kurios metu partijos socialiniuose tinkluose liejosi nepasitenkinimas Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, buvo kaltinami buvusieji jos vadovai. Ar ši aplinkybė neturėtų kelti susirūpinimo, kad, gavę daugiau valdžios, Liberalų sąjūdžio nariai bandys įtakoti teisėsaugą, keršyti pareigūnams, atskleidusiems žemus šios partijos politinės etikos standartus ir galimai nusikalstamus veiksmus?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į premjerės postą Ingrida Šimonytė teigia, kad jai atvirumas ir skaidrumas politikoje yra vienos svarbiausių vertybių.

Koalicijos sutartyje, kurią pasirašė daugumą formuojantys partijų lyderiai, kaip vertybinis įsipareigojimas įtvirtintas skaidrumo ir aukščiausių politinės etikos standartų įsipareigojimas. Remiantis juo, koalicijos lyderiai moralinius ir etikos kriterijus savo veiklai žada kelti tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir vien moralinių priežasčių. Politinę kultūrą Valstybėje žadama stiprinti ir žmonių pasitikėjimą politika grąžinti asmeniniu pavyzdžiu.

Sutartyje įtvirtinamas reikalavimas užtikrinti nulinę toleranciją korupcijai. Ir lygiagrečiai – sutarimas atiduoti vieną aukščiausių Valstybėje postų teisiamos už politinę korupciją partijos atstovams.

„Mano nuomone, toks skaidrumo ir aukščiausių politinės etikos standartų įsipareigojimas reiškia, kad teisiama partija negali užimti ne tik Seimo Pirmininko pareigų – jai negali būti patikėti net ministrų postai“, – teigia V. Bakas.