infa.lt

Prezidentas apie Gerovės Lietuvą, kokybiškesnes medicinines paslaugas, pasirengimą masiniam vakcinavimui…

Prezidentas apie Gerovės Lietuvą, kokybiškesnes medicinines paslaugas, pasirengimą masiniam vakcinavimui…

29 spalio
07:30 2020

Gitanas Nausėda

Gerbiamieji,

Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo ateinančius ketverius metus.

Pasinaudodamas proga, noriu pasveikinti visus naujojo Seimo narius. Lietuvos žmonės į Jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, kaip ir savo norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo Jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas.

Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas – suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų grupių interesų gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, atsakomybė ir sąžiningumas – štai pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams.

Koronaviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas, tad mūsų visų laukia nauji dideli išbandymai. Visuomenė ir verslas, o tai reiškia – visa Lietuva, turi išgyventi anksčiau neprognozuotų iššūkių metą. Todėl šiandien ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas. Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti. Reikės daryti darbus, kurie nepalauks, ir aš, kaip valstybės vadovas, prie to prisidėsiu.

Esu pažadėjęs, kad sieksiu visų Lietuvos žmonių gerovės – ir šio pažado laikausi. Man gerovės valstybė yra svarbiausias neužbaigtas Nepriklausomybės laikotarpio darbas. Esu tikras: turime duoti atkirtį nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui, užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas, investuoti į visų mūsų ateitį.

Tai reiškia, kad Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė.

Pirma, Lietuva turi būti stipri, nes tik stabilioje ir saugioje aplinkoje gali atsiskleisti visų jos žmonių gebėjimai.

Mes, Lietuvos žmonės, esame savo valstybės šeimininkai – atitinkamai turime ir elgtis. Mūsų bendra pareiga yra saugoti sunkiai iškovotą valstybingumą ir ginti šalį nuo iškylančių grėsmių. Privalome puoselėti savo Tėvynę ir stiprinti ją kasdieniais veiksmais.

Turime daryti viską, kad būtų užtikrinta sklandi nuolatinė valstybės institucijų veikla ir tarpusavio bendradarbiavimas. Turime ir toliau siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa. Turime vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą bei demokratinių vertybių sklaidą kaimyninėse šalyse.

Nerami geopolitinė aplinka mums yra geriausia paskata laikytis partijų susitarimo dėl šalies gynybos. Sieksiu, kad krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didėtų iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, nes tikiu, kad savo šalies saugumu pirmiausia turime rūpintis mes patys.

Stipri valstybė ir brandi visuomenė taip pat nuolat apmąsto ir kuria save. Turime investuoti į kultūrą, nes tai yra tautos savitumo, savivertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas. Semdamasi įkvėpimo iš praeities, atspindėdama istoriją ir įprasmindama paveldą, kultūra išreiškia šalies gyvybingumą. Kartu ji telkia pilietinę bendriją, skatina visuomenės kaitą, tiesia bendrystės tiltus tarp kartų – ir taip aktyviai kuria Lietuvos ateitį.

Antra, Lietuvos gerovė turi būti teisinga. Nes teisingumas kuria pasitikėjimą. Nes be teisingumo nėra pasitikinčių piliečių, o be pasitikinčių piliečių nėra stiprios ir teisingos valstybės.

Eiti gerovės valstybės link reiškia, mano giliu įsitikinimu, naikinti atskirtį tarp žmonių. Atskirtį, kurios mūsų tikrovėje yra tikrai labai daug – tiesiog per daug. Pernelyg dažnai neįveikiama kliūtimi Lietuvos žmonėms tampa dėl socialinės padėties, kilmės, amžiaus ar negalios iškylančios sienos.

Prieš 28 metus priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje davėme pažadą sau, kad nepriklausoma demokratinė valstybė ūkinę veiklą reguliuos taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įtvirtinome socialinės paramos skurstantiems, valstybės finansuojamų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų principus.

Šio pažado privalome laikytis. Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai. Neužtenka orientuotis vien į valstybės piniginę paramą socialiai jautrioms grupėms. Būtina ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas, kurti palankias darbo rinkos sąlygas, skatinti užimtumą – ir taip įgalinti žmones.

Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia atskleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai. Dėl to kenčiame mes visi.

Laikydamas švietimą prioritetu, siekiu su „Lygaus starto“ iniciatyva plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Turime užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis. Kokybiškas turinys turi būti pasiekiamas ir prieinamas visiems!

Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje.

Pasaulinėje rinkoje pirmiausia konkuruojame savo žiniomis ir gebėjimais. Todėl jau dabar klosiu pamatus tam, kad po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.

Visuomenės pasitikėjimas valstybe priklauso ir nuo kitų viešųjų paslaugų. Koronaviruso pandemija mums priminė, kaip svarbu turėti stiprią sveikatos apsaugos sistemą. Laiku suteikiamos, kokybiškos, prieinamos sveikatos paslaugos – kiekvieno iš mūsų teisė. Sunkus kelias iki šių paslaugų ar nepasitenkinimas jų kokybe lemia ilgalaikį piliečių nusivylimą.

Todėl būtina ne tik kuo greičiau atkurti nepertraukiamą kokybiškesnių paslaugų teikimą, pasirengti masiniam vakcinavimui, bet ir iš pagrindų modernizuoti bei sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą.

Mūsų teisingumo jausmą taip pat žeidžia pernelyg didelė nelygybė. Žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas – 600 tūkstančių žmonių. Jie yra vieni iš mūsų. Tai ne tik praeiviai gatvėse, bet ir mūsų tėvai, kaimynai, vyresnio amžiaus giminaičiai, vaikystės draugai, šalies ateitį kuriančios šeimos su vaikais. Visi jie nusipelno lygių galimybių veikti, kaip ir adekvataus atlyginimo už įdėtas pastangas.

Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui.

Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus.

Taip pat turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį. Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius.

Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio.

Pasitikėjimą valstybe, gerbiamieji, taip pat griauna neskaidrūs valdžios sprendimai. Sunkia našta tampa įtarimai, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar konkretūs asmenys elgiasi neatsakingai ir nesąžiningai, piktnaudžiauja valdžia, užsiima korupcija ir švaisto visų mūsų lėšas. Kiekvienas toks atvejis meta iššūkį įgimtam žmogaus teisingumo jausmui. Todėl ir toliau privalome kovoti su nebaudžiamumu. Asmeniškai reikalausiu aukštų ne tik teisėsaugos ir teisėtvarkos, bet ir politinės kultūros standartų.

Trečia, Lietuva turi būti žalia.

Vis daugiau žmonių supranta, kad nuo švarios aplinkos tiesiogiai priklauso jų gyvenimo kokybė, ir kad biologinė įvairovė – ne tik mūsų išteklius, bet ir palikimas ateities kartoms. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis jau dabar siekiame klimato neutralumo tikslų.

Ateityje turėsime padaryti dar daugiau. Mums teks atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką. Mums nepavyks, jei nuolat dairysimės atgal ir ieškosime būdų, kaip apeiti griežtus reikalavimus. Priešingai, mes turime ieškoti naujų galimybių ir demonstruoti savo išradingumą. Tai yra mūsų didysis šansas išsiveržti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Taip, Jūs išgirdote teisingai – pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Skaitmenizacija, žalios ekonomikos kūrimas – būdas mums tai padaryti.

Aplinkosauga gali ir turi tapti integralia visų Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi. Visuomenė turi būti įtraukta į sprendimų priėmimą. Kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių, pavyzdžiui, dažniau rinkdamiesi dviratį vietoj automobilio, atsisakydami plastikinių maišelių, iš vietos ūkininkų pirkdami ekologišką produkciją.

Siekdamas, kad aplinkosaugos klausimai vienytų visuomenę, o ne ją skaldytų, pradėjau „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą, apimančią platų visuomenės grupių ratą, įskaitant savivaldybes, pramonės, verslo, žemės ūkio sektoriaus įmones, nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes. Reikalausiu, kad visi valstybiniai sprendimai būtų įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais – rengiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas turi atspindėti šį pamatinį siekį.

Ketvirta, Lietuva turi būti inovatyvi.

Tik proveržis inovacijų srityje leis transformuoti ekonomiką ir ateityje kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas. Užtikrindami patikimą reguliacinę aplinką, palankias verslo steigimo sąlygas ir deramas paskatas modernizacijai bei investicijoms, galime paskatinti įmones diegti inovacijas ir kurti geriau apmokamas darbo vietas. Siekdami dalyvauti globalioje konkurencinėje kovoje, privalome išlaisvinti intelektinį potencialą, pasitelkti mokslo žinias ir komercializuoti tyrimų pasiekimus.

Sunku tikėtis didelių inovacijų, kol Lietuvos mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros finansavimas nesiekia net 1 procento bendrojo vidaus produkto. Tai yra mūsų gėda. Iki šiol dvigubai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai nesukuria prielaidų kurtis vaisingai mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemai, neleidžia iki galo atsiskleisti mūsų jauniesiems talentams ir sąlygoja protų nutekėjimą.

Inovacijos vis labiau priklauso ir nuo skaitmenizacijos procesų. Todėl turime konsoliduoti valstybės informacines sistemas ir užtikrinti, kad nebeliktų paslaugų, kurios nėra teikiamos nuotoliniu būdu, o kur įmanoma – ir realiuoju laiku.

Jau dabar aišku, kad, siekiant į žmogų orientuoto ir etiškai veikiančio dirbtinio intelekto sprendimų, reikės sparčiau atverti viešojo sektoriaus duomenis. Viskas, kas ne slapta, turi būti atvira ir prieinama kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė.

Gerbiamieji,

tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, jai reikalingi pakankami ištekliai. Šiandien mes jų Lietuvoje akivaizdžiai stokojame – viešųjų finansų apimtis net ketvirtadaliu atsilieka nuo ES vidurkio. Būtent todėl daugelyje sričių juntamas nuolatinis lėšų trūkumas. Jaučiamas nuolatinis antklodės tampymas iš vieno sektoriaus į kitą – o antklodė, deja, per trumpa ir per siaura.

Siekdami, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi, turėsime didinti valstybės pajamas. Esu įsitikinęs – viešųjų pajamų paslaugoms skiriama dalis turi didėti bent iki 35 proc. BVP.

Ir dabar turime daug erdvės biudžeto pajamų augimui. Kad tai taptų realybe, būtina kovoti su šešėline ekonomika ir mokestine neteisybe. Ne mažiau svarbu efektyviai panaudoti jau surinktas lėšas – todėl inicijavau viešųjų pirkimų ir kovos su korupcija sistemų pertvarką.

Žinoma, Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė.

Pilietiškumo kultūra turi būti nuolat puoselėjama ir plėtojama, kad liktų gyvybinga. Todėl kviečiu Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Jūs galite pasirūpinti šalia esančiais, kartu ginti bendrą interesą, viešąjį gėrį ir bendrai spręsti problemas.

Tikrąją valstybės brandą pasieksime tik tada, kai dauguma gyventojų, turėdami tam reikiamas sąlygas, aktyviai dalyvaus visuomeniniame gyvenime. Mums reikia daugiau savanorių, daugiau organizacijų ir vietos bendruomenių narių, daugiau asmenų, nebijančių reikšti savo nuomonę ir reikalauti valdžios atsakomybės.

Tam, kad galėtume kalbėti apie ryškų Gerovės visuomenės šuolį, Pilietinės galios indekse Lietuva turėtų surinkti bent 55 balus iš 100. Šiuo metu nesurenkame net 40 balų.

Gerovės turėsime tiek, kiek visuomenė įsitrauks į svarbiausių klausimų sprendimą, kiek valdžios institucijos sugebės užtikrinti jų tvarumą ir nuoseklumą, kiek turėsime dialogo ir sutarimo. Daug lems mūsų gebėjimas įvertinti, ar konkrečiam tikslui skiriamos lėšos yra ne tik būtinos, bet ir pakankamos. Ne mažiau svarbu bus ir mūsų visų atsakomybė už viešąjį gėrį, mūsų vienybė ir solidarumas, mūsų ryžtas išlaikyti pagarbius savitarpio santykius.

Gerovės valstybė – tai žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria. Kuo įtaigesnį pavyzdį rodysime vieni kitiems ir kuo nuoširdžiau rūpinsimės vieni kitais, tuo lengviau mums visiems bus žengti pirmyn.

Netikėkime tais, kurie skelbia, kad viskas mūsų valstybėje yra blogai. Turėkime kantrybės išsaugoti tai, kas jau pasiekta, nepailsdami siekime naujų aukštumų ir berkime naujas kūrybiškumo ir meilės sėklas. Tegul iš jų išauga stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Gerovės Lietuva!

Ačiū Jums!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

komentarai 4

  1. Anonimas    -  2020-10-29, 13:30

    „Mes, Lietuvos žmonės, esame savo valstybės šeimininkai“. Atviras tyciojimasis. Pasirodo tie „seimininkai“ nebeturi jokiu teisiiu ir laisviu. Pudrina toliau smegenis avims.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. skorpionas    -  2020-10-29, 13:49

    „pasirengti masiniam vakcinavimui“ – pirmyn į globalistinį gerovės konclagerį…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Kaukę dėvite nes:


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Lasvas žodis
Domenai ir hostingas
    Donaldo Trampo kova prieš giluminę valstybę – komedijinė parodija (video)

Donaldo Trampo kova prieš giluminę valstybę – komedijinė parodija (video)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Svarbu atgauti pusiausvyrą

Svarbu atgauti pusiausvyrą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ant Amerikos nusileido Valpurgijos naktis

Ant Amerikos nusileido Valpurgijos naktis

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Arkadijus Vinokuras. Šachas ir matas sąžiningai politinei kultūrai: laikas popkornams

Arkadijus Vinokuras. Šachas ir matas sąžiningai politinei kultūrai: laikas popkornams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Veryga skelbia apie koronaviruso židinį Seime ir reikalauja dviem savaitėms sustabdyti Seimo darbą

Veryga skelbia apie koronaviruso židinį Seime ir reikalauja dviem savaitėms sustabdyti Seimo darbą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl renkamai valdžiai ir valdininkijai turėtų rūpėti žmonės?

Kodėl renkamai valdžiai ir valdininkijai turėtų rūpėti žmonės?

komentarai 5 Skaityti visą įrašą
    Tikroji LIETUVA kiekvieno mėnesio 17 dieną klausia: Ar dar gyvas vaikutis, mažoji Lietuvos kankinė?

Tikroji LIETUVA kiekvieno mėnesio 17 dieną klausia: Ar dar gyvas vaikutis, mažoji Lietuvos kankinė?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Valdiškas humoras: „Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra kertinis principas valstybės gyvenime“, – teigia Skvernelis

Valdiškas humoras: „Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra kertinis principas valstybės gyvenime“, – teigia Skvernelis

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis. Apie „naują“ politinę kultūrą, konservatorių svajonę – supriešintą opoziciją…

R. Karbauskis. Apie „naują“ politinę kultūrą, konservatorių svajonę – supriešintą opoziciją…

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tik tuomet, kai nustosite meluoti apie mus, mes nustosime pasakoti teisybę apie jus

Tik tuomet, kai nustosite meluoti apie mus, mes nustosime pasakoti teisybę apie jus

komentarai 5 Skaityti visą įrašą
    Džordžas Sorosas atsiradęs Džo Baideno „valdžios tranzito“ komandoje

Džordžas Sorosas atsiradęs Džo Baideno „valdžios tranzito“ komandoje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    JAV prieš JAV,  Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Jungtines Aferistų Valstijas

JAV prieš JAV, Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Jungtines Aferistų Valstijas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prof. Artūras Razbadauskas: „Nueinančios valdžios klaidų pasekmė – karantinas, kurio buvo galima  išvengti”

Prof. Artūras Razbadauskas: „Nueinančios valdžios klaidų pasekmė – karantinas, kurio buvo galima išvengti”

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Galėjot ir kainoraštį paskelbt ir būdus kaip galima ištvirkaut. Pasaulis ritasi į virtualų gyvenimą, realiai...

VISKAS ! DUGNAS ! P.S. cirkas išvažiavo - klounus paliko ! (tai apie kgb'pìstus)...

Atsakymas į klausimą straipsnyje: Atominių bombų namuose - jau seniai sukurta ! Tik nereklamuojama spaudoje...

Nesupratau - "itin kvalifikuota" yra sunkinanti ar lengvinanti aplinkybė :)?...

Laba vakarą, Aš manau nieko tokio, kad Lietuvos valstybė turėtų savo valstybinį banką. Bet kyla...

Gal pades bauda susimoketi......

Visi dabar su antsnukiais, Tikroji lygiava Ir Seimas, ir policija, Kartu su šunauja O antsnuki,...

Taigi, kad vakcinos sukūrimas, klinikiniai bandymai,tyrimas trunka nuo 6 iki 8 metų, o dar vakcinos...

Kos Bilas Geicas turi teisę gąsdinti tuo ko nėra, ne jis daktaras ne palmonologas kompiuteristas,...

bet juk įprastos vakcinos tyrimai mažiausiai trunka kelerius metus...

Nwzine kur eiti ir jaskotu teisybės, policija sužvereja. Jai kaukė blogai uždėta, su puola 4...

Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Prezidentas apie Gerovės Lietuvą, kokybiškesnes medicinines paslaugas, pasirengimą masiniam vakcinavimui...* - nuoroda: https://infa.lt/52672/prezidentas-apie-geroves-lietuva-kokybiskesnes-medicinines-paslaugas-pasirengima-masiniam-vakcinavimui/