infa.lt

2020 m. rinkimų, į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatai turi būti suvokiami daug svarbesnio balsavimo šviesoje.

Turiu omenyje 2014 m. vykusį vadinamąjį Žemės referendumą, kuris buvo ne rutininis kas ketverius metus vykstantis „piliečių laisvos valios išreiškimo” vaidinimas, o įvykis, pasakęs apie Lietuvos visuomenę daugiau, negu visi kiti nuo 1989 m. vykę balsavimai kartu sudėjus.

Žemės referendumas parodė konformistų (t.y. prisitaikėlių) ir nonkonformistų (t.y. tų, kurie linkę priešintis) santykį Lietuvos visuomenėje. Jis parodė šios visuomenės antisisteminį potencialą.

Šitas potencialas yra apie 300 tūkstančių žmonių. Arba apie 1/10 populiacijos.

Būtent tiek – 300 tūkstančių – parašų, būtinų referendumui surengti, įveikę daugybę Sistemos daromų kliūčių, surinko pasišventę idealistai. Tautai reikėjo tik ateiti prie balsadėžių. Ir pareikšti savo valią dėl žemės, kurioje ši tauta gyvena.

Atėjo 1/10.

Kodėl?

Todėl, kad 9/10 populiacijos yra prisitaikėliai, kurie niekada nebalsuos už Sistemos nemalonėje esančią idėją. Globalioje neoliberalioje Sistemoje tautos ir gimtosios žemės idėjos yra disidentinės idėjos. O disidentų niekada negali būti daugiau nei 1/10 populiacijos. Nes 9/10 populiacijos nori būti Sistemos malonėje.

Taip yra visose visuomenėse. Taip visada buvo ir, tikriausiai, bus. Ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Taip tiesiog yra.

Būti disidentu savaime nėra dorybė. Galima būti disidentu, propaguojančiu kanibalizmo idėją. O būti prisitaikėliu savaime nėra yda. Štai žmogus prisitaiko prie visuomenėje dominuojančio požiūrio, jog rūpintis savo šeima yra gerai. Juk nepasmerksime tokio prisitaikymo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad vardan savo šeimos gerbūvio toks prisitaikėlis gali nepalaikyti Sistemos nemalonėje esančios idėjos arba net garsiai ją smerkti.

Taigi 1/10 ir 9/10. Taip yra visur ir visada.

Kartais gali susidaryti iliuzija, kad šitas santykis yra kitoks. Pavyzdžiui, dažnai prisimenami daugiatūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, Baltijos kelias ir pan. Tačiau 9/10 pradėjo dalyvauti masiniuose renginiuose tik tada, kai Sąjūdžio idėjos iš disidentinių virto dominuojančiomis, ir viešai jas išpažinti tapo visiškai nebepavojinga. Tikrų idealistų ir 1988-1990 m. buvo 1/10 populiacijos. 9/10 tiesiog norėjo „gyventi kaip Švedijoje”. Jeigu būtų kitaip, mes nebūtume šiandien ten, kur esame.

Ir šiuo požiūriu lietuviai nėra nei geresni, nei prastesni už kitas tautas. Dažnai rodomas Vengrijos pavyzdys. Klausiama: „Kodėl vengrai gali, o lietuviai negali?” O kokį, tiesą sakant, ypatingą idealistinį pajėgumą parodė vengrai? Žmonėms įgrįso korumpuotas socialistų valdymas. Vengrų nepasitenkinimas buvo labai pragmatinis. Orbanas tiesiog atsidūrė laiku ir vietoje.

O ar Karbauskis neatsidūrė laiku ir vietoje? Ar nepatenkinti lietuviai 2016 m. neišmetė lauk konservatorių? Kas trukdė Karbauskiui tapti lietuvišku Trumpu ar Orbanu? Kas trukdė nebūti juokdariu su visokiais linkevičiais, skverneliais, verygomis ir kitokiais pranckiečiais? Ir jis dar tikėjosi, kad iš neapykantos konservatoriams rinkėjai vėl atiduos jam pirmenybę?

Bet toks šansas, kokį turėjo LŽVS 2016 m., duodamas vieną kartą gyvenime. Ketverius „valstiečių” valdymo metus rinkėjai prisimins kaip paženklintus kova su alkoholiu, kaukėmis ir „sisteminiu” riksmu „rusai puola”. O ar toks jau didelis skirtumas, kas šaukia, jog „rusai puola”?

Pastarieji rinkimai dar kartą parodė, kad į Seimą nepatekusios vadinamosios „nesisteminės” partijos gali pretenduoti tik į 1/10 balsų. Ir tas 1/10 galėtų būti atstovaujamas ir LR Seime, ir ES parlamente.

Kaip yra atstovaujami už „Nacionalinį frontą” balsavę prancūzai, už „Alternatyvą Vokietijai” balsavę vokiečiai, už „Šiaurės lygą” balsavę italai. Galėtų būti atstovaujamas, jei Lietuvos „nesistemininkų” vadai turėtų tiek politinės išminties, kiek jos turi prancūzų, vokiečių ar italų „nesistemininkai”.

Viskas kada nors baigiasi. Ateis galas ir globaliai neoliberaliai Sistemai. Ją pakeis kažkokia kita Sistema X. Įsivaizduokime, kad toje naujoje santvarkoje tautos ir gimtosios žemės idėjos taps viešpataujančios ideologijos dalimi.

Ir 9/10 su ramiausia sąžine prisitaikys prie šių kadaise disidentinių idėjų, už kurias kovojo 1/10.

Andrius Martinkus – filosofijos mokslų daktaras