infa.lt

Tai mūsų lyg ir neliečia. Bet Šveicarijos laikraštyje „Die Schweizer Zeitung“ išspausdintas straipsnis apie kaimyninę Vokietiją, akiračio praplėtimo požiūriu man pasirodė įdomus.

Didelėje kaimyninėje šalyje, kaip žinia, mokesčiai yra dideli. Tai neliečia itin turtingų žmonių. Šiai grupei – Vokietija yra mokesčių rojus.

Norint suprasti, kodėl Vokietijoje tokia didelė mokesčių našta tenka dirbantiems žmonėms, visų pirma reikia iš visų dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių skaičiaus minusuoti viešojo sektoriaus, apimančio biudžetines įstaigas ir organizacijas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo ir kt.) mokesčių mokėtojus.

Juk jų atlyginimai, o tuo pačiu ir jų mokami mokesčiai yra iš valstybės biudžeto. T.y. pati valstybė išmoka jiems atlyginimus ir dalį jų vėl susigrąžina į biudžetą mokesčių pavidalu.

Arba skaičiais:
Iš esamų 27 milijonų Vokietijos mokesčių mokėtojų, 12 milijonų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo valstybės. Taigi lieka tik 15 milijonų, kurie faktiškai moka mokesčius patys arba turi sumokėti mokesčius nuo produkcijos, kurią patys sukūrė.

Tuo pačiu metu į Vokietiją nepaliaujamai plūsta šimtai tūkstančių pabėgėlių. Didžioji jų dauguma – ne mokesčių mokėtojai. Tai žmonės, gyvenantys iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Bet tai toli gražu ne viskas.

Tuo metu, kai į Vokietiją plūsta pabėgėliai, elitas ir vidurinioji klasė – bėga iš Vokietijos. Oficialios statistikos duomenimis tie skaičiai sparčiai išaugo po 2015 m.

Dauguma išvykstančių vokiečių renkasi Šveicariją – 13 proc. Tai tikslinė šalis Nr. 1. Austriją renkasi 8 ir JAV – 7 proc. Net kaimyninė Lenkija, buvusi Rytų bloko šalis, dabar užima ketvirtą vietą.

Dalis vokiečių emigruoja ir į Vengriją, kur jaučiasi saugiau nei savo šalyje.

Vokietijos emigrantai – tai išsilavinę ir įgiję aukštesnę nei vidutinę kvalifikaciją asmenys.

Trys ketvirtadaliai emigrantų yra žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Likusi jų dalis turi daug aukštesnį išsilavinimą nei vidutinis vokietis.

Tai buvo tyrimo, kurį atliko BiB (Bundesinstitut für Bevölkerungsforschung) Vysbadene rezultatas, bendradarbiaujant su Duisburgo-Eseno universiteto Sociologijos institutu. Buvo apklausta 10 000 Vokietijos piliečių, nuo 20 iki 70 metų amžiaus iš tų, kurie persikėlė į užsienį nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. birželio.

Jau seniai nebuvo taip, kai perspektyvus elitas atsuka nugarą Vokietijai. Ir tai buvo prognozuojama jau prieš penketą metų.

Dar neprasidėjus „pabėgėlių krizei“, 2015 m. kovo mėn. , Vokietijos laikraštis „Die Welt“ išspausdino straipsnį: „Vokietijos akademikai nepatenkinti padėtimi šalyje ir daugelis emigruoja“.

Jame cituojami to meto tyrimo rezultatai: „Paprastai persikelti į užsienį išdrįsta akademikai arba studentai – tai talentai, kurių vietinėje ekonomikoje vis mažėja.“

Netyriau padėties Lietuvoje. Ji tikriausiai dar nėra tokia bloga kaip Vokietijoje. Tačiau, jei mūsų išrinktieji ir toliau aklai vykdys kiekvieną Briuselio užgaidą, negins Lietuvos nacionalinių interesų ir neatkreips dėmesio į DAR dirbančius ir mokesčius mokančius gyventojus, akademikus ir jaunimą, visa Lietuva labai greitai taps gūdžia ES pasienio provincija.

Ar ne laikas sustoti ir pagalvoti apie savo šalį, jos ir jos piliečių tikruosius interesus ir vertybes, o ne kištis į svetimų valstybių reikalus, diegti globalistų ir leftistų stumiamas įvairiausias programas ir idėjas, bei atiduoti paskutinius savo nepriklausomybės likučius užsienio milijardierių valdomoms struktūroms?

pagal Die Schweizer Zeitung parengė Kęstutis Krikštaponis