infa.lt

welt.de

Nežiūrint į finansinius sunkumus, Rusija intensyviai pasipildo savo aukso rezervus. Tuo pačiu Vladimiras Putinas laikosi savo nusistatyto plano, mat ekonominių priežasčių tokiam masiniam aukso pirkimui nėra, tvirtina vokiečių laikraštis Die Welt.

„Tai tylus dolerio viešpatavimo užpuolimas“ – tvirtina straipsnio autoriai. Vladimiras Putinas perka auksą ir daro tai be didelio triukšmo, tačiau plačiu mastu: sausio mėnesį rezervai buvo papildyti 20 tonų aukso, o toks dalykas buvo nutikęs jau gana seniai, pabrėžia leidinys. Šiuo metu Rusijos aukso atsargos siekia virš 1 300 tonų, rašo Die Welt. Politikai nuogąstauja dėl naujo šaltojo karo pradžios tarp Maskvos ir Vakarų, kai tuo tarpu finansų sektoriuje jis vyksta jau seniai, pastebi leidinys.

Kaip rašoma straipsnyje, Putinas siekia palaužti JAV ir Europos pranašumą. „Kas perka auksą, tas mažina vakarų valiutų dominavimą – toks jo apskaičiavimas“, – mano autoriai. Pasak leidinio versijos, už to slypi pasaulinės globalios valdžios siekis, todėl kad ekonominio pagrindo intensyviai pirkti auksą Rusija neturi. Valstybė šiuo metu kenčia nuo sunkiausios po devyniasdešimtųjų metų ekonominės krizės, rublis vis krenta – „ir todėl kiekvienas doleris galėtų atnešti šaliai naudos“.

Tačiau Putinas bevelija didinti aukso atsargas, pabrėžia vokiečių laikraštis. Leidinio duomenimis, Rusijos aukso rezervai nuo 2005 metų išaugo beveik 4 kartus. Tik per pastaruosius 12 mėnesių jie išaugo daugiau nei 200 tonų.

„Putinas nori atsisakyti dolerio – kiek tas bekainuotų“, – tvirtina autoriai. Pasak jų, pinigus iš tikrųjų galima panaudoti kaip finansinį ginklą, ir Vašingtonas praeityje naudojosi tuo, kad darytų spaudimą Rusijai.

Sankcijos, kurias Vakarai pritaikė Krymo krizės metu, atėmė iš Rusijos įmonių galimybę imti kreditus tarptautinėse rinkose, todėl, kad visos operacijos ten įprastai vykdomos doleriais. Dabar Putinas nori sumažinti priklausomybę nuo pagrindinės pasaulinės valiutos, pastebi leidinys.

Rusija įsikišo į daugelį konfliktų, rašo Die Welt, ir šioje situacijoje „auksas Putinui – apsidraudimas“, juk šio metalo vertė pripažįstama visame pasaulyje. Jis nesiūlo procentų, tačiau apsaugo nuo svyravimų valiutų rinkose. „Tokiu būdu auksas suteikia Rusijai apsaugą nuo krizių, – daro išvadą leidinys. – Arba atvirkščiai: aukso supirkimas gali liudyti Putino siekį vykdyti agresyvią užsienio politiką ir ateityje“.

Kaip teigia vokiečių laikraštis, Maskva pastoviai didina savo aukso atsargas nuo pat 2008 metų. Pažymėtina, kad ir kitos valstybės Putino įtakos sferoje didina savo aukso rezervus, rašo Die Welt. Pavyzdžiui Kazachstanas, kuris yra vienas iš Putino sukurtos Eurazijos ekonominės Sąjungos narių, pirko auksą 40 mėnesių paeiliui – „matomai Maskvos valdžia siekia ir ten“, pažymi laikraštis.

Tuo tarpu, vienintelė šalis, kuri perka auksą dar labiau karštligiškai nei Rusija – tai Kinija, pabrėžia leidinys. Dabar Kinijos rezervai siekia 1 600 tonų, ko dėka Kinija užima penktą vietą pasaulio reitinge pagal aukso atsargas. Rusija užima šeštąją poziciją, o pirmosios vietos priklauso JAV, Vokietijai, Italijai ir Prancūzijai.

Kinija ir Rusija perka auksą, nežiūrint į tai, kad jų ekonomikos yra sunkios būklės ir, iš esmės negali sau leisti tokių pirkinių, pastebi Die Welt. Interesą iš jų pusės kursto aukso kainos, ir uncijos kaina jau perkopė 1 250 dolerių ribą. Tikėtina, jog Kinija vadovaujasi tais pačiais motyvais, kaip ir Rusija, daro prielaidą leidinys. Ji taip pat sieki anepriklausomybės nuo dolerio ir nuo JAV, reziumuoja Die Welt.