infa.lt

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė išnagrinėjo civilinę bylą pagal daugiabučio namo gyventojo ieškinį savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, tretiesiems asmenims Plungės rajono savivaldybės administracijai bei fiziniams asmenims.

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio V. Mačernio gatvėje, Plungėje, butų ir kitų patalpų savininkų 2016 metų vasario mėnesio susirinkimo protokolą. Ieškovas taip pat prašė pripažinti nepagrįstais daugiabučio namo administratoriaus „Plungės būstas“ mokestinius reikalavimus bei atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti.

Ieškovas byloje ginčijo savivaldybės įmonės „Plungės būsto“ reikalavimą sumokėti įsiskolinimą – vyriškis teigė nedavęs sutikimo vykdyti namo renovaciją. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2016 metų vasario mėnesį vykusiame namo gyventojų susirinkime dėl renovacijos buvo padaryti įvairūs pažeidimai: butų savininkų buvo mažiau, nei reikalauja teisės aktai, nebuvo išduoti vardiniai balsavimo biuleteniai, susirinkimo dalyvių sąrašas buvo papildytas po susirinkimo.

Ieškovo nuomone, taip pat nebuvo laikomasi LR aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymo Nr. D1-961 „Butų ir kitų patalpų savininkų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo“, savivaldybės įmonė nepaskelbė reikiamų dokumentų, neįdėjo į pašto dėžutę susirinkimo protokolo kopijų ir kt.

Ieškinį dėl susirinkimo pripažinimo negaliojančiu pilietis pateikė praėjus daugiau nei trims metams po susirinkimo – 2019 metų lapkričio mėnesį. Prašymą atnaujinti senaties terminą ieškovas pagrindė šiomis priežastimis: teigė nežinojęs apie renovacijos procesą, nes susirinkime priimti sprendimai nebuvo paviešinti. Taip pat nurodė, jog užsitęsė dokumentų bylai surinkimas.

Atsakovas – savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsakovo teigimu, atnaujinti daugiabutį namą pritarė dauguma dalyvavusiųjų, o per kelerius metus ne vienas iš patalpų savininkų nepareiškė pretenzijų dėl įvykusio susirinkimo teisėtumo bei priimto sprendimo pagrįstumo. Pasak atsakovo, ieškovas namo gyventojų susirinkime nedalyvavo, todėl neaišku, kokiais duomenimis konstatuoja tam tikrus faktus.

Atsakovo teigimu, apie susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentose, pranešimai apie susirinkimą pateikti kiekvienam butui, taip pat buvo parengti vardiniai balsavimo biuleteniai. Atsakovas informavo, jog ieškovas į jį dėl dokumentų pateikimo kreipėsi 2018 metų kovo mėnesį – praėjus daugiau nei dviem metams po susirinkimo, taip pat nurodė, jog butui tenkančio atnaujinimo išlaidų dydis (įskaitant banko palūkanas) priskaičiuojamas remiantis buto plotu, panaudotą lengvatinio kredito sumą padalinant visiems butų ir patalpų savininkams proporcingai  jų valdomai turto daliai.

Plungės rajono savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimais nesutiko, be kita ko, pažymėjo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti rinkliavas ir kitus mokesčius.

Šioje civilinėje byloje teismas taip pat apklausė daugiabučio namo butų savininkus, dalis jų dalyvavo 2016 metais vykusiame susirinkime, dalis – ne.

Teismas priėmė sprendimą ieškinį dėl susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu atmesti – ieškovas praleido 6 mėnesių teisės kreiptis į teismą terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindu šį terminą atnaujinti. Teismas nurodė, jog ieškovas apie susirinkimą buvo informuotas telefonu, tačiau į susirinkimą neatvyko ir savo, kaip buto savininko teise pareikšti nuomonę dėl namo renovacijos proceso, nepasinaudojo. Be to, „Plungės būstas“ pateikė raštą, patvirtinantį, jog ieškovas buvo informuotas apie galimybę susipažinti su namo renovacijos dokumentais.

Ieškovas civilinėje byloje taip pat prašė pripažinti nepagrįstais „Plungės būsto“ mokestinius reikalavimus – ieškovo skola savivaldybės įmonei yra 572,24 Eur. Teismas prašymo netenkino – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Teismas pasisakė, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais. Pirmasis – kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, antrasis –  kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų (šiuo atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais).

Teismo nuomone, šioje byloje daugiabučio namo butų ir kitų savininkų sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) yra priimtas ir nenuginčytas, todėl, esant  daugumos  savininkų sprendimui, individualaus ieškovo sutikimo nebuvimas neatleidžia ieškovo nuo išlaidų mokėjimo.

Plungės apylinkės teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

infa.lt papildymas:

Kitaip tariant, jeigu pensininkas (pensininkai) turi butą name, kurio dauguma gyventojų pasisakė už renovaciją – jis tiesiog neturi jokių galimybių atsisakyti mokėti jam pagal buto plotą priskirtą sumą, jei jo gaunama pensija nors vienu euru yra didesnė už minimalią ribą, kurią gaunant už jį sumokės valstybė.

infa.lt paklausus vieno iš Vilniaus savivaldybės atsakingų už renovacijos projektus asmenų (infa.lt to žmogaus pavardę žino) – kas bus, jei toks nepasirašęs ir neturintis pinigų mokėti įnašams (kurie gali būti paskirstyti mokėti iki 20 metų) žmogus nemokės – atsakymas buvo paprastas ir ciniškas – „antstoliai”, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis iki iškeldinimo iš nuosavo buto. Ir nepadės net viešpats D-vas.

Kitaip tariant, truputį aukščiau už vargo ribą gyvenantys žmonės nuolat balansuoja ne tik ant skurdo ribos, bet ir ant tos ribos, kai gali likti visai be namų. Renovacijos pasekoje. Jei namo gyventojų dauguma primes jam prievolę mokėti pinigus, kurių jis tiesiog neturi.