infa.lt

Išgirstas teiginys, kad Kinijoje šiuo metu esančią santvarką galime vadinti nacional-socializmu, privertė stabtelėti ir susimąstyti.

Panašu, kad Valstybės savarankiškumą (suverenitetą) skelbiantys bei jo įgyvendinimo siekiantys neturi jokios kitos atramos kaip Dangų ir savą Visuomenę.

Nesinori Dvasinės Tikrovės aptarinėti, tačiau apie Visuomenę šį tą galima pasakyti.

Vienas pamatinių teiginių būtų toks, kad Visuomenė vientisa atrodo žvelgiant iš tolo.

Artėjant vaizdas keičiasi, Visuomenė išsiskleidžia į grupių ir narių įvairovę, dėl to galima teigti, kad Visuomenė drauge yra ir Įvairuomenė.

Įvairovę Visuomenėje suvokti ir aprašyti yra buvę daug bandymų: vediškoji varṇų* sistema, skirstymas luomais, astrologija, numerologija, socialiniai mokslai, psichologinės sistemos, socionika.

* „Varṇa“ (sanskrito kalba: वर्ण, romanizuota – „varṇa“), sanskrito kalbos žodis, turintis keletą reikšmių, įskaitant tipą, tvarką, spalvą ar klasę.

Įdomu tai, kad ir vediškoji tradicija, ir socionika pateikia tapatų vaizdą.

Varṇos, kurias mums įprasta pristatyti kaip kastas, turi savo paskirtis:

1. Dvasininkai – minties darbininkai, regimos ir neregimos Tikrovės tyrinėtojai ir operatoriai;
2. Visuomenės rikiuotojai – kariai-administratoriai;
3. Gamybos, įvairių veiklų organizatoriai;
4. Darbininkai ir atlikėjai.
(Penkta grupė – Neliečiamieji. Tai yra – svetimi, čiabuviai.)

Socionikos požiūriu objektyviai egzistuoja 16 asmenybinių tipų, kurie gali būti sugrupuoti į keturias kvadras: 1. Sumanytojų; 2. Rikiuotojų; 3. Tiekėjų (gamybos organizatorių); 4. Darbininkų.

Panašu, kad lygiai taip, kaip Gamtinėse bendrijose, ir Visuomenėse veikia tas pats – Ardiškumo principas. Taigi, ir Varnos, ir Kvadros gali būti vadinamos Visuomenės Ardais. Taip pat galima būtų teigti, kad visos Visuomenės savo prigimtimi yra ardiškos, o Varṇų-Kvadrų-Ardų bei jų atstovų atsakomybės laipsniai ir atsakomybių ribos Visuomenėje skiriasi.

Grįžtant prie Nacional-socializmo ir Visuomenės savarankiškumo temos, be Valstybės kaip Visuomenės įsteigto darinio neįmanoma jos aptarinėti. Netgi pasaulinės žydijos saviorganizacijos formą galima įvardinti kaip tinklinę valstybę (A. Školnikovo teiginys).

Kaip Visuomenės, taip ir jos darinio – Valstybės – savarankiškumui įgyvendinti reikalingas kiekvieno Ardo skirtingas indėlis. Viena aišku, kad be sąveikos ir sutarimo tarp Visuomenės Ardų joks savarankiškumas neįmanomas. Lieka Priklausomybė.

Išvada būtų tokia: JEI NORIME savarankiškumo atstatymo, TUOMET REIKIA atstatinėti sąveiką tarp mūsų Visuomenės Ardų. Jei NORIME sąveikos tarp Ardų, tada REIKIA pradėti Ardų kristalizacijos procesus. NORIME kristalizacijos procesų Arduose? – REIKIA telkti būrelius tą suprantančių Arduose. Kas ir kaip turėtų tai pradėti? Gal Sumanytojai sąveikoje su Visuomenės Rikiuotojais.

Kelias labai ilgas, nes eina per visų Ardų atstovų širdis ir sąmones, o laiko maža. Planetarinių vyksmų fone atrodo, kad jo visai nebeliko. Kita vertus, prieš akis – visa amžinybė.

Antanas Andziulis