Išaugintos mėgintuvėliuose mėsos gausa galėtų turėti teigiamą poveikį aplinkai ir naminių gyvulių laikymo sąlygoms, tačiau, norėdama užkariauti pirkėjų širdis ir pinigines, ji turi įveikti pasibjaurėjimą ir nepasitikėjimą, kuris dabar kyla tarp pagrindinių potencialių vartotojų – Z kartos.
Z karta arba „buzzers“ yra vadinami tie, kurie gimė nuo 1995 iki 2015 metų. „Bloomberg“ duomenimis, dabar jie sudaro jau daugiau nei 30% pasaulio gyventojų, tai yra apie 2 milijardai žmonių – tai didžiulė vartotojų armija, į kurią reikia atsižvelgti.
Remiantis Sidnėjaus ir Kurtino universiteto mokslininkų atliktu tyrimu, nepaisant susirūpinimo aplinka ir gyvūnų gerove, 72 proc. jų nėra pasirengę pereiti prie dirbtinai išaugintos mėsos, ty tokios, kuri laboratorijoje buvo gauta iš gyvūnų ląstelių.
Nepaisant entuziazmo trūkumo alternatyvios mėsos atžvilgiu, 41% iš 227 apklaustų „Z“ kartos respondentų neabejojo, kad tai yra tinkamas maistinių medžiagų šaltinis, nes reikia naujo, ekologiškesnio maisto, praneša „EurekAlert“.
„Mūsų tyrimai parodė, kad Z kartai – 18–25 metų žmonėms – rūpi aplinka ir gyvūnų gerovė, tačiau vis dėlto dauguma jų nėra pasirengę valgyti dirbtinę mėsą ir žiūri į ją su pasibjaurėjimu“, – sakė projekto vadovė Diana Bogueva. Iš esmės jie nėra patenkinti laboratorinės mėsos skoniu ir nėra tikri dėl jos saugumo.
59% respondentų išreiškė susirūpinimą dėl tradicinių gyvulininkystės formų poveikio aplinkai, tačiau daugelis neturėjo aiškaus supratimo, koks būtent šis neigiamas poveikis yra ir koks yra ryšys su išteklių išeikvojimu.
35% pasisakė už augalines mėsos produktų alternatyvas, nes jo yra „natūralesnės“ ir „įprastos“. 28% mano, kad dirbtinė mėsa gali tapti vertu tikros mėsos pakaitalu, jei technologija subręs. 17% atmetė bet kokias alternatyvas kaip pernelyg nenatūralias. Vegetarišką mitybą bevelija 11 proc. respondentų.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Dirbtinė mėsa panaši į dirbtinį medų išdirbtinių gėlių