infa.lt

nuotr: REUTERS

„Kadaise dujotiekis „Nord Stream 2“ turėjo tapti prestižiniu „Gazprom“ ir Kremliaus projektu. Tačiau statybų pabaiga atidėta dar ir dėl to, kad šiuo metu „Gazprom“ patiria svarbesnių problemų“, – rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“.

Dėl koronaviruso krizės ir dėl to, kad 2019 m. koncernas užpildė dujų saugyklų atsargas Europoje, Rusija šiais metais tikisi eksportuoti 166 milijardus kubinių metrų dujų, lyginant su 200 milijardų 2019 m.“, – pažymi straipsnio autorius Maksimas Kirejevas. Pastaruoju metu kilo daug problemų su Turkija, viena iš svarbiausių rusiškų dujų pirkėjų.

Kadangi paklausa ten smuko, „Blue Stream“ vamzdynas kelis mėnesius buvo tuščias. Kelių savaičių laikotarpyje „Turkish Stream“ jau du kartus buvo sustabdytas, nors jo statyba buvo baigta tik 2019 m. Tariamai dėl priežiūros darbų, tačiau Rusijos pramonės ekspertai mano, kad to priežastis yra mažėjanti paklausa.

Tuo pat metu, Rusijos muitinės duomenimis, birželį eksporto kainos nukrito iki vidutiniškai 86 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų. Remiantis vieningais skaičiavimais, to nepakaks gamybai, transportavimui ir mokesčiams padengti. „Fitch Ratings mano, kad kaina Europoje turi siekti bent 105 JAV dolerių, kad „Gazprom“ galėtų užsidirbti iš eksporto.

Dujų srautų nukreipimas per „Nord Stream 2“ jį pabaigus taip pat nesumažins išlaidų. (…) Kol kas nėra jokio politinio sprendimo ir dėl Europos reglamentų, kurie galėtų priversti „Gazprom“ palikti pusę naujų vamzdžių nenaudojamų“, – rašoma straipsnyje.

„Šioje situacijoje„ Nord Stream-2“ tapo savotišku lagaminu be rankenos“, – daro išvadą leidinys. Labai gaila jį palikti. Tačiau jis pernelyg sunkus, kad galima būtų jį nešti be problemų. Kol kas Rusijos koncernas nepriklauso nuo dujotiekio. Tačiau kuo ilgiau „Gazprom“ delsia baigti jo statybą, tuo labiau tikėtina, kad naujos sankcijos ir JAV įstatymai gali tam užkirsti kelią. Dilema, iš kurios Rusijos požiūriu šiuo metu nėra elegantiškos išeities.