infa.lt

youtube stop kadras

ES negali pripažinti Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu, sakė BBC radijo tarnybai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame bus aptariamos sankcijos Baltarusijos vadovybei, išvakarėse.

„Mes visi priėjome bendros, ko gero, nuomonės, kad negalime laikyti šių rinkimų demokratiškais, laisvais ir taip pat negalime pripažinti rinkimų rezultatų“, – sakė Linas Linkevičius Rusijos BBC kalbėdamas apie savo pokalbius su kitų Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrais.

Penktadienio popietę ES užsienio reikalų ministrai rengia vaizdo konferenciją, kurioje, be kita ko, aptaria ES reakciją į menamą Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir po to sekusį kietą masinių protestų Baltarusijoje slopinimą.

Europos politikai ir ekspertai, kalbinti BBC, siūlo, kad Europos Sąjunga įvestų asmenines sankcijas Lukašenkai ir Baltarusijos valdininkams bei saugumo pareigūnams, atšauktas prieš ketverius metus.

„Turbūt nepakanka eilinį kartą „parodyti susirūpinimą“ – mums reikia kažkokių veiksmų“, – įsitikinęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.

ES užsienio reikalų ministerijos vadovas Josepas Borrelis, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir daugelio atskirų ES šalių politikai jau padarė griežtus pareiškimus apie įvykius Baltarusijoje.

Linas Linkevičius palaiko Europoje vyraujantį požiūrį, kad ES turėtų įvesti asmenines sankcijas, tačiau susilaikyti nuo bendrų ekonominių sankcijų, kurios galėtų smogti paprastiems piliečiams.

„(Būtina įvesti) individualias sankcijas tiems asmenims, valdininkams ir politikams, kurie yra tiesiogiai susiję su tuo, kas vyksta“, – sakė Linkevičius.

Tuo pat metu Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažino, kad vis tiek teks kalbėtis su Lukašenka, nepaisant jo nepripažinimo teisėtu prezidentu.

„De facto jis vis tiek kontroliuoja situaciją šalyje, valdžios struktūras ir panašiai. Mes turime į dalykus žiūrėti praktiškai ir turėtų būti komunikacijos kanalai – jei yra kokia nauda, tačiau tai nereiškia, kad galima pripažinti Lukašenką kaip įprastu būdu išrinktą lyderį. Tai šiek tiek keičia statusą “, – aiškino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Lietuva labiau nei visos kitos ES šalys yra suinteresuota palaikyti ekonominius ryšius su kaimynine Baltarusija: Lietuvos tranzitas priklauso nuo Baltarusijos krovinių, kurie Klaipėdos uoste užima nemažą krovinių apimtį.

Tuo pat metu Klaipėda konkuruoja dėl krovinių su Latvijos Ventspiliu ir Ryga.

2020 metais Rusijos „Uralchim“ ir „Uralkalij“ žadėjo palikti Latviją, o tai sustiprins konkurenciją regione. Pablogėjus Lietuvos ir Baltarusijos santykiams, Latvija labai džiaugsis galėdama pakeisti lietuviškus terminalus savais.