infa.lt

nuotr.: © Arvydo Daunio | infa.lt

Keturios istorijos, pakeisiančios jūsų įsivaizdavimą apie Genetinio Skurdo ir vargo ištakas.

1. Mentalitetas

Vaikystėje klasės draugo namuose dažnai šokinėdavome ant sofos, kol nematydavo suaugusieji. Mes buvome labai patenkinti spyruoklėmis, kai kuriose vietose labai priartėjusiomis prie sofos paviršiaus; žavėjo dulkės, kurios nuo mūsų šokinėjimų kilo kamuoliais nuo sofos. Kai po dvidešimties metų nuėjau pas savo vaikystės draugę, su siaubu kampe pamačiau tą pačią sofą, ant kurios kadaise šokinėjome.

Kiek aš prisimenu, ji beveik nepasikeitė, bet dabar buvau sukrėsta to skurdo ir varganos aplinkos. Mintyse paskaičiavau, kiek gali kainuoti nauja sofa, pakeistos girgždančios kėdės, įskilęs ir apklijuotas sidabrine folija nuo šokolado veidrodis. Kol mes kalbėjomės, aš savo vaizduotėje balinau lubas ir keičiau tapetus.

Norėjau išplauti musių nutupėtus langus, išmesti iš po sofos styrančias lazdeles ir kartoną, sudužusį vazoną, apvyniotą senomis pėdkelnėmis. „O kas, jei blogai su pinigai?” – pagalvojau aš … Tačiau smegenys priešinosi ir siūlė nusipirkti bent nebrangią lipnią medienos spalvos plėvelę ir užklijuoti ja stalą. Kur tik bežvelgiau, mano žvilgsnis susidurdavo su kažkokiais lūžiais, nešvarumais, dėmėmis ir šiukšlėmis.

Staiga galvoje kilo klausimas: „Kodėl šalia skurdo visada yra purvas?“

Net jei žodį „visada“ pakeisite žodžiu „beveik visada“ arba „dažnai“, – nuo to lengviau nebus.

Purvas – tai ne pinigų trūkumo, o mentaliteto pasireiškimas. Pagalvokite apie tai: purvas yra atitinkamo mentaliteto pasireiškimas. Ir kadangi purvas ir skurdas yra kaimynai, tada ir skurdas – tai savotiškas mentalitetas.

Skurdas randasi neplautoje galvoje.

2. Miesčioniškumas

Mokykloje turėjau nuostabią literatūros mokytoją – neeilinio proto, labai įžvalgią moterį. Ji kartą mestelėjo frazę, kurią prisimenu visą likusį gyvenimą.

Kažkas jos paklausė, ką reiškia miesčioniškumas, ir ji atsakė: „Miesčioniškumas reiškia – gerti iš seno apsitrynusio puodelio, kai naujas padėtas sekcijoje“. Daugelio žmonių namuose tai yra įprasta: pinigai atidedami juodai dienai, baltai dienai – naujas puodelis sekcijoje, tik balta diena būna retai, o visas gyvenimas užpildytas juoda spalva.

Tam kas gyvena tikėdamas ateitimi, – tam ji niekada neateis. Ir tada aš tai supratau: gėda būti skurdžiumi; gėda būti nešvariam. Gėda turėti galvoje jovalą, kuris neišvengiamai veikia tiek namus, tiek vaikų mentalitetą.

Gyvenimas tikintis ateities veda į betvarkę.

3. Pelenės kompleksas

Pažįstu moterį, kuri daugiau nei dvidešimt metų taupė pinigus, kad nusipirktų sodybą. Ji viena augino dvi dukras. Mergaitės gyveno pusiau alkanos, valgė tik košes, ir vyresnioji pasakojo, kaip jai buvo gėda išeiti į kiemą senomis velveto kelnėmis su užlopytais keliais.

Mergaitė augo, ir kiekvienais metais stebuklingai „augo“ jos kelnės. Centimetras po centimetro buvo atleidžiama užlenkta apačioje medžiaga. Ji nebuvo tokia išblukusi kaip likusi dalis, ir tai išduodavo elgetiškas gudrybes. Matomai, tokiomis sąlygomis ir atsirado posakis: „Skurdžiai gudrūs išmonėms“.
Neverta kalbėti apie tai, kad valstybinė sistema neleidžia pakankamai uždirbti

Aš ne sistemą puolu, o purvą smegenyse. Už tuos pačius pinigus galite atrodyti oriai ar elgetiškai. Kai motina pagaliau nusipirko sodybą, abi suaugusios dukterys nerodė nė menkiausio susidomėjimo ja, tačiau be galo priekaištavo motinai, kad neišmokė jų, ką reiškia būti moterimi. Mergaitėms susiformavo Pelenės kompleksas.

Įpratusios matyti dėmėtus fotelius ir senus indus, sutrintus rankšluosčius ir septynerių metų senumo paltus, pasekoje, jau tapusios suaugusiomis, jos bijojo leisti pinigus savo reikmėms.

Kiekvieną kartą kaip jos kažką pirkdavo, joms gesdavo nuotaika, jos jausdavosi lyg nevertos naujų gerų daiktų. Tai, gerbiamieji, galima pavadinti dviem žodžiais – genetiniu skurdu. Jis jau sąmonėje, ląstelėse, kraujyje ir kauluose.

Baimė išleisti pinigus sau paverčia jus skurdžiais.

4. Programavimas

Vaikai, matydami apšnerkštus kampus, pasąmoningai užprogramuojami skurdui. Jau paauglystėje jie pradeda suvokti jo sunkumą. Antonas Pavlovičius Čechovas taip pat pažymėjo, kad apsilaupiusios sienos ir nešvarūs koridoriai daro blogą įtaką studento gabumams mokytis.

Nešvarumai ir skurdas slopina žmogų, įprasta vargana aplinka programuoja būti nevykėliu.

Galėtumėte man paprieštarauti, kad neapykanta skurdui skatina kai kuriuos žmones vystytis ir užsidirbti pinigų, tačiau aš jums atsakysiu, kad kur kas daugiau žmonių palūžta po nepakeliama skurdo našta. daugiau žmonių suskirstomi nepakeliama skurdo našta.

Vykite šalin nuo savęs vargą ir skurdą. Kaip gi man patinka frazė: „Turtas – tai proto būsena“. Tai štai, skurdas – tai taip pat proto būsena.

O. Neverova