infa.lt

Profesorius Sergejus Bubnovskis kažkada vos vos išsiveržė iš ligos gniaužtų. Ne vaistų pagalba. Jis sukūrė savo sveikimo sistemą – kineziterapiją, pagrįstą ne tabletėmis, o judėjimu.  Ir štai, šiandien ant kojų pastato net ir pačius beviltiškiausius ligonius. Ir visiems siūlo nesitikėti stebuklo iš tablečių, o suaktyvinti vidinius savo organizmo resursus. Juolab, kad tai padaryti nėra sunku. Pakanka prisiminti paprastus rytinės gimnastikos pratimus. O taip pat pritūpimus, kuriuos profesorius rekomenduoja daryti kas valandą.

„Vietoje kraujo spaudimo tablečių naudokite savo organizmo resursus“

– Sergejau Michailovičiau, rytais darote mankštą?

– Savaime suprantama. Maudausi šalto vandens vonioje, mankštinuosi su treniruokliais… Anksčiau ar vėliau viskas susiveda į tai, kad atliktume gimnastikos pratimus. Mano pacientai su rimtais kardiologiniais susirgimais, pradėję daryti pratimus pagal tam tikrą sistemą, nustebdavo dėl to gydomojo fenomeno, kuris su jais vykdavo.

Žinoma, paprasčiausia – praryti tabletę nuo spaudimo. Sudėtingiausia – ne ryti, o naudoti tuos organizmo resursus, kurie padeda atsikratyti nuolatinio spaudimo padidėjimo. Nė vienas pasaulio kardiologas negali man nurodyti paciento, kuris išsigydė hipertoniją vartodamas medikamentus. Tai yra, iš pradžių jus pripratina prie vienos tabletės, paskui – visos saujos…

– Kažkoks sąmokslas!

– Taip, kai tik žmogus po 40 metų suserga, kardiologai sako: laikas vartoti vaistus saugančius širdį. Tai yra, tu pradėjai jausti skausmus krūtinėje, ir vietoje to, kad išsiaiškintum, kodėl jie atsirado, tu nuolankiai eini į vaistinę ir pratiniesi prie preparatų, kurie neva profilaktiškai saugo nuo išeminės širdies ligos. Iš tikrųjų nevyksta jokia profilaktika, vykdomas ligos gilėjimas. Nes skausmas krūtinėje – organizmo negalavimo pasekmė, o ne priežastis. Reikia išsiaiškinti tai, kas vyksta širdyje, kraujagyslėse.

Aš nemačiau sveikų žmonių išėjusių iš ligoninės, – mačiau išgyvenusius. Ir aš pats praėjau sunkų kelią, nuo invalido iki visiškai sveiko šiandien žmogaus.

– Tačiau visi mes, susirgę, iš pradžių, žinoma, einame pas gydytoją…

– Ir jeigu Jums jau 40, jis sako: ką padarysi, mielasis, laikas sirgti! Ir išrašo tablečių. O žmogus jas geria ir pastebi: nepadeda! Ir vaistams pinigų neužtenka! Ir tada jis pradeda skaityti knygas apie alternatyvų gydymą ir sau atranda kitus vaistus – judėjimą, kvėpavimo pratimus.

Paradoksas: pas mus vaikus, kurie sirgo, gydytojai atleidžia nuo fizinės kultūros pamokų! Kažkodėl manoma, jog žmogus judėdamas būtinai susirgs, o gulėdamas lovoje – pasveiks. Tačiau žinoma, kad po gulinčiu akmeniu vanduo neteka.

Nesinorėtų priminti, tačiau mano geras bičiulis Levas Leščenko kartą grįžo iš gastrolių, kurių metu nugriuvo ir susižeidė petį. Vokiečiai viską gražiai susiuvo, tačiau rankos pakelti buvo neįmanoma: velniškas skausmas. Aš jam paaiškinau: „Nedarysi specialių pratimų, petys „sudžius“. O tau jis reikalingas?“. Ir jis vyriškai, skausmuose, darė pratimus.

„Kasdieniai pritūpimai tiesia nugara padeda atsikratyti daugybės problemų“

– Tačiau su skausmu susidoroti sunkiausia.

– Esant stipriam skausmui mes pridedame šaltą kompresą, mažinantį patinimą, gerinantį mikrocirkuliaciją. Skausmas – tai juk visada patinimas, skysčio susikaupimas. Ir reikia daryti pratimus, kurie išpumpuotų skysti iš sąnarių. O mes, vietoje to, jog užsiimtume pratimais, šios srities kraujagyslių pumpavimu, gulamės į lovą ir pradedame ryti tabletes. Ir aš nemačiau nei vieno žmogaus, kuris „išsipumpavo“ gulėdamas ir gerdamas tabletes.

Pacientai manęs klausia: „Ir ką, dabar visą gyvenimą užsiimti gimnastika?“. O tai juk kaip prausimasis ar dantų valymas. Užsiimti gimnastika, kai atsikratei skausmų, invalidumo – malonumas. Aš turiu vienintelę tikrai laimingą valandą per dieną, kai ryte užsiimu gimnastika. Sportuodamas ne sensti, o jaunėji. Pas reguliariai besimankštinantį žmogų, vietoje senų ląstelių atsiranda jaunos.

– Ką Jūs patartumėte dėl viso to daryti?

– Aš naudoju tokią triadą: pritūpimai, atsispaudimai, pratimai presui. Aš susitikinėjau su ilgaamžiu, menininku Borisu Jefimovu, kuris nugyveno 108 metus. Buvo mažytis toks seneliukas, gyvybingas! Klausiu jo: „Ką tu darai, kad taip ilgai gyveni?“. „Tai, kad nieko, – atsako, – 450 (!) pritūpimų per dieną“. Ir tai juk universalus būdas pravaryti kraują kūnu!

Jeigu Jūs kasdien tiesia nugara darysite pritūpimus (10 kartų – gurkšnis vandens, 10 kartų – gurkšnis vandens) išnyks daug problemų. Ypač tai svarbu tiems, kurie daug sėdi prie kompiuterio – buhalteriams, dizaineriams, programuotojams.

Laikykitės taisyklės: atidirbote valandą – padarėte 30 pritūpimų. Dar gerai būtų pradėti rytą nuo šalto vandens vonios – 5 sekundes. Ir būtinai pasinerti. Galima ir po dušu, tačiau tai blogiau. Dušas suskaido energetiką, vonia – sutelkia.

parengė: Edita Sabaitė

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu