infa.lt

REUTERS

Tuo metu, kai pasaulis vystosi nuo neoliberalizmo link neofeodalizmo, o išnaudojimo gniaužtai vis labiau spaudžiasi, XXI amžius, matomai, įeis į istoriją kaip „maištų epocha“, rašo sabah.com.tr

Akivaizdžiausiu pavyzdžiu to, kad protestų visame pasaulyje deglą, prigesusį dėl koronaviruso epidemijos, vėl įžiebė rasistinis vieno policininko teroras.

Globali protestų banga, nusiritusi per įvairius regionus – nuo Peru iki Sudano, nuo Čilės iki Honkongo, nuo Irako iki Libano ir Maroko – dabar drebina Vakarų pasaulį. Juodųjų pyktis, smogęs JAV, netrukus pasklido kitoje Atlanto pusėje.

Be jokios abejonės, žiaurus 46 metų afroamerikiečio George Floyd nužudymas suvaidino didelį vaidmenį tame, kad maištas turėjo tokį poveikį per tokį trumpą laiką.

Šis žiaurumo pasireiškimas buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.

Todėl protestus, susijusius su žmogžudyste, sužadinusia pasipiktinimą pasauliniu mastu, beprecedentiškai palaiko ir baltieji, „kurie tapo juodi socialine ir ekonomine prasme“.

Klasiniu požiūriu, ir kitų rasių dalyvavimas sukilime suteikia geresnį supratimą apie „juodo pykčio“ spalvą ir kryptį. Ir tai liudija, kad iš tikrųjų problema turi daug gilesnių ir labiau traumuojančių aspektų nei rasizmas.

Sistemos šeimininkams yra pakankamai gerai žinomas atsakymas į klausimą, kodėl žmogžudystė, tapatinama su giluminiu nerimu, sukėlė tokią masinę reakciją.

Nepamirškime, kad mūsų pasaulyje įvykdomi milijonai panašių žmogžudysčių, kurios nebuvo nufilmuotos ir paviešintos.

Štai kodėl, norint nuslėpti tikrąją sukilimo prigimtį, daugiau dėmesio skiriama sociologiniams, rasistiniams, kultūriniams ir detektyviniams aspektams, o ne politiniams ir socialiniams-ekonominiams aspektams. Nepaisant to, viskas buvo aiškiai išreikšta šūkiu „Nėra teisingumo – nėra taikos“.

Todėl, milijardai žmonių, suspaustų tarp neoliberalinio kapitalizmo krumpliaračių, kiekvieną dieną skirtingomis formomis susiduria su tuo žiaurumu, kurį Floydas patyrė žudomas smaugiant. Jiems, kaip ir Floydui, sunku kvėpuoti.

Joelis Kotkinas knygoje „Neofeodalizmo atėjimas: įspėjimas globaliai vidurinei klasei“, išleistoje gegužės 12 d., kalbėjo apie tuos, kuriems blogėjančių gyvenimo sąlygų akivaizdoje „nėra kuo daugiau tikėti, išskyrus sukilimą“.

Autorius pažymi, kad išsilavinusios viduriniosios klasės, faktiškai virtusios modernios epochos proletariatais, tapo pagrindiniu sukilimų lokomotyvu visame pasaulyje.

Ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra pačiame dugne … Pagrindines globalios neoliberalios politikos aukas … Tai yra bedarbiai, vargšai, benamiai, neapdraustieji ar tie, kurie dirba, bet negali išgyventi.

Todėl Floydo nužudymo pasekoje ši pykčio banga prieš neoimperialistinį kapitalizmą pakilo iš gilumos.

Ir klausimas, ar tas pyktis pavirs revoliucija, priklauso nuo sukilimo eigos. Tai gali nutikti, jei pyktis nustos būti „kova už pilietines teises“ ir taps „kolektyvine kova už politines ir ekonomines teises“.

Tokiu atveju pasaulis taip pat pradės keistis, o imperialistinės sistemos, kaip ir buvusių vergvaldžių statulos, grius viena po kitos.

Arba, tikrąją eksploataciją vėl užmaskuos kosmetiniai pakeitimai. Tačiau dabar tai vargu ar gali tęstis ilgai. Kadangi, su maištu dėl George Floyd, džinas išskrido iš butelio. Ir atsivėrė durys į sukilimų erą.