infa.lt

Arvydas Daunys. Kodėl, ką berinktume į valdžią, visada išrenkame „ne tuos“?

13 birželio
09:28 2020
Tėvas su dukryte

© Arvydas Daunys /infa.lt

Atrodytų atsakymas turėtų būti visai paprastas – nes „ne tie“ moka gražiai pakalbėti, pameluoti, jie nesivaržo pagirti save ir pažeminti politinius konkurentus. Jie moka išaukštinti savo privalumus ir gudriai nutylėti savo trūkumus.

Jie žino kas patinka žmonėms ir moka tuo pasinaudoti, žadėdami jiems tai, ką anie nori girdėti.

Jie moka gražiai kovoti už bendrą visų gerovę, prieš abstrakčią korupciją ir socialinę atskirtį.

Jie puikiai supranta šeimos problemas ir užsienio investicijų svarbą Lietuvos ekonomikai.

Jie įtikinamai aprašo karo išlaidų didinimo būtinumą, net jei tam reikėtų sumažinti kitų būtinų socialinių projektų finansavimą, susijusį su švietimu, sveikatos apsauga, viešosiomis išlaidomis.

Jie moka rūpintis mūsų sveikata, ypač kai jai išsaugoti galima išleisti visų vardu pasiskolintus šimtus milijonų. Ir nutylint tai, kad saugant nuo vienos infekcijos, nuo kurios per kelis mėnesius nemirė nė šimtas žmonių, buvo apleisti tūkstančiai kitų žmonių, negavę būtinų sveikatos paslaugų, iš kurių dalis irgi mirė. Nors tvarkingai mokėjo PSD mokestį. (Jį reikia naikinti, nes jis savo funkcijos nebeatlieka).

Aš daug galiu papasakoti apie tai, ką moka pažadėti, aptarti pateikti ir pameluoti mūsų renkami „ne tie“ išrinktieji.

Ir kiekvienas iš skaitančiųjų irgi gali prie to pridėti kažką savo, prailgindamas šį sąrašą iki geros knygos.

Tačiau mažai kas gali atsakyti į klausimą – o kurgi yra „tie“? „Tie“, kurie ne žadėtų, o darytų. Ne meluotų, o sakytų tiesą, net kai ji nemaloni. Rūpintųsi ne savo partijos ar aplinkos interesais, o pirmiausia tos visuomenės, kurios buvo išrinkti. Taigi, kur jie?

Kalbant su žmonėmis, dalis išsako mintį, jog tereikia priimti reikalingus įstatymus ir jie visi atsidurs ten „kur reikia“. Ir, geriausiu atveju toli nuo Seimo.

Kiti teigia, kad iki šiol mes rinkome ne tuos žmones (visus 30 metų), va dabar, susikūrė naujos partijos, va dabar tai ateis „tie“ ir padarys tvarką.

Klausau tokių samprotavimų ir suprantu, jog renkant tokiu principu, kada bet koks naujas dar praktiškai nežinomas kandidatas geriau už pažįstamą seną, situacija nesikeis arba dar gerokai pablogės, nes atėję nauji žmonės apskritai nieko nesuvoks valstybės valdyme. Jie ilgai ir nuobodžiai mokysis mūsų valstybės valdymo pagrindų, mūsų mokesčių mokėtojų sumokamų milijonų sąskaita. Čia tuo atveju, jei juos per kažkokį stebuklą išrinktų. Per didžiulį stebuklą.

O jeigu jie per stebuklą būtų kažkokiu būdu išrinkti – nedaug abejonių, jog apie juos po kurio laiko irgi būtų pradėta kalbėti, jog „vėl išrinkome ne tuos“.

Bet labiau mąstantys jau suprato – vidiniai aktyvių valstybininkų rezervai jau išsemti. Lietuvoje mes turime tik tiek žmonių, norinčių užsiimti politika – kiek jų matome viešojoje erdvėje.

Su visais jų pliusais ir minusais. Ir daugiau jų nebus. Nes kiti nenori. Ir padėtis negerės. Nes geresnių nėra. VISIŠKAI. Bent jau tų žmonių tarpe, kurie jau yra, ir tarp tų naujų, kurie aktyviai bando dabar veržtis į politiką. Pastarųjų pliusas TIK vienas – jų dar niekas nepažįsta ir kol kas nespėjo jais nusivilti. Kitų jokių pliusų nežinau, neskaitant jų garsių kalbų apie tai, ko jie siektų.

Kalba jie taip pat ir tą patį, ką nori girdėti potencialūs rinkėjai, tomis kalbomis jau nelabai ir betikintys, tačiau neturėdami pakankamai politinės patirties remiasi ribotu politiniu elektoratu, kurį, iš esmės, dalijasi mažiausiai 4 nauji politiniai dariniai.

Bet kur yra „tie“? „Tie“ patys pačiausi? Kuriuos mes mylėtume ir gerbtume, kurių sprendimais didžiuotumėmės ir palaikytume? Už kuriuos balsuotume nedvejodami ir kuriais tikėtume?

Atsakymas akivaizdus. Jei per tiek metų mes valdžioje matėme tik vos keletą sąžiningų žmonių – reiškia jų visuomenėje toks procentas ir tėra. Bent jau tarp tų, kurie eina į politiką.

Visi kiti gal ir norėtų būti sąžiningi, garbingi ir teisingi, bet turi per silpną susiformavusių principų stuburą, kad galėtų lengvai atsilaikyti prieš valdžios teikiamų privilegijų pagundų. O vėliau, kai jau būna pakankamai susikompromitavę, negali atsisakyti veikti valstybės nenaudai, nes nenori, vėlgi, prarasti privilegijų būdami demaskuoti.

Visa valstybinė liberali politika kiekviename žingsnyje kala apie sveiką konkurenciją, rinkos dėsnius, valstybės nesikišimą į kainų formavimą, visokias ten teises prieš šeimą, prieš vyrus ir prieš prigimtį…

Ar tokiomis „rinkos“ sąlygomis gali susiformuoti atsakinga valstybės atžvilgiu asmenybė, kuri pirmiausiai rūpintųsi bendrais visuomenės interesais, pasitenkindama vien tuo atlyginimu, kuris numatytas valdininkui, ir nebandytų pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, siekdama gauti daugiau, nei jai priklauso pagal įstatymą?

30 metų praktika parodė, kad rinkos sąlygomis išaugę dvasios ubagai savo įpročius, pažiūras ir mentalitetą sėkmingai perkelia į valstybės valdymo politikos lygmenį.

Jie priiminėja įstatymus, kurių patys nesilaiko, nes nėra galios, kuri priverstų juos tą daryti. Virš jų nieko nėra.

Jie visi ateina iš mūsų, iš šeimų, kuriose tėvai jiems dėsto paprastas „sermėgines“ tiesas, kaip antai: „Progos pasitaiko, bet nesikartoja“, „Jei turi galimybę – pasinaudok ja“, priėjęs prie lovio – išstumdyk silpnesnius ir panašiai.

Tokiais auginame ar jau išauginome savo vaikus – taip jie ir valdo valstybę. Ir tą kaip veidrodyje matome valdžios elgesyje.

Bet kažkodėl iš valdžios reikalaujame daugiau, nei iš savęs pačių. Nes taip lengviau.

Rinkos ekonomika – daryk tik tai, kas tau naudinga, – ir taip su laiku sugriausi tą santvarką, kurios širdies gilumoje taip troškai. Arba pribaigsi dar vos bekvėpuojančius jos likučius.

Todėl vienintelė dar teoriškai įmanoma išeitis, ką galima būtų pavadinti stebuklu, – nebalsuoti už jokius naujus politinius darinius tol, kol jie nesugebės išvesti bendrų paralelių, orientuotų į visuomenės lūkesčius, ir susiburti į bendrą politinę jėgą.

Jei taip neįvyks – jų atskirų politinių vienetų gvardija rinkimuose palaidos bet kokias mūsų viltis turėti SAVO valstybę. Jei mes už juos balsuosime. Todėl privalome nurodyti jiems sąlygas, kurioms esant mes už juos balsuotume.

O darbai kiekvienai dienai: vaikai – tai mūsų atspindys ir mūsų būsima valstybė, todėl būkime savo vaikams tokiais, kokie norėtume, kad būtų mūsų valdžios atstovai.

Sąžiningi, atsakingi ir drąsūs.

Pasiryžę stovėti, o ne klūpėti nuleidus akis.

Su pagarba

Arvydas Daunys

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 1 194

Žymos:

Atsiliepimų 6

  1. Tik    -  2020-06-13, 13:30

    Paklausius tokių postringavimų ir raginimų nieko naujo nerinkti, (ir taip prieš kiekvienus rinkimus tokia agitacija pravedama) tai per 30 m. niekas ir nesikeičia- vis tie patys ir sėdi mums ant sprandų. Argumentas: „situacija nesikeis arba dar gerokai pablogės, nes atėję nauji žmonės apskritai nieko nesuvoks valstybės valdyme. Jie ilgai ir nuobodžiai mokysis mūsų valstybės valdymo pagrindų, mūsų mokesčių mokėtojų sumokamų milijonų sąskaita”, yra neteisingas. Dar kol kas nieko naujo nei karto ir neišrinkom. Juk tos „naujos” partijos buvo sukurtos besiskaldant senosioms, kai kažko neprileisdavo prie lovio. O ir tos vadinamos „kairiosios” ar „dešiniosios” partijos tik vaidina seimo teatrą, kad mes galvotumėm, kad vyksta ten kažkokia priešprieša, kad vieni yra blogesni (tie, kas tuo metu yra dauguma) už kitus (tuos, kas yra opozicijoje). Teatras tęsis, nes iš tikro yra tik viena partija, kaip ir komunistai prie sovietų. Tikrai nauja partija dar nebuvo susikūrusi. Gal kaip tik po šitos aferos su pasauline pandemija ir susikurs naujų jėgų susivienijimas, kuris, jei būs išrinktas, kažką pakeis mūsų gyvenime. O mokytis valdyti valstybę visi išmoksta, net Lenino beraščiai revoliucionieriai kai reikėjo ir išmoko.

    Atsakyti į šį komentarą
    • Elė    -  2020-06-13, 16:22

      Bet juk autorius tiesą rašo. Visumoje bendra mintis apie tai, kad rinksite tokius pačius, kurie jau yra valdžioje, tik + dar ir nenusimanančius visiškai nieko.

      O jei sakote, kad naujų nebuvo – tai buvo juk, Tautos prisikėlimo partija, Drąsos kelias, liberalų dvi partijos, žadėjusios su korupcija kovot. Sakot nauji bus kitokie? Bet ir tie seni naujieji tą patį kalbėjo 🙂
      Reikalingi ne tiek nauji, kiek sąmoningi žmonės. Ir jie į valdžią nesiveržia…

      Atsakyti į šį komentarą
  2. Algirdas    -  2020-06-13, 15:38

    Ir vėl kalba apie besėdinčius soste ar besitaikančius ten atsisėsti. Pašalinus sostą neliktų jame sėdinčių. Kaip du kart du.

    Atsakyti į šį komentarą
    • Vytautas    -  2020-06-20, 13:51

      Bekiek berinktum bevistiek bebus betie be patys,nes bekaip berinktum bevisi beeina bepagal besarašus.Tai nauja lietuviu kalbos gramatika.Visur su beneme.Kada nustosit darkyt gražią Lietuvių kalbą beraščiai???

      Atsakyti į šį komentarą
      • Gražus    -  2020-06-20, 14:02

        Ši kalbos forma nėra nevartotina, nors rekomenduojama kalbėti kitaip. Berinktume, bevartotume ir pan – yra šalutinės kalbos formos iki šiol egzistuojančios mūsų kalboje ir nelaikomos klaida:
        vlkk.lt/konsultacijos/6817-be-veiksmazodziu-priesdelis

        O apie patį straipsnį ką nors galite pasakyti iš esmės? Ar tik dėl priešdėlių kompetencijos pakanka?

        Atsakyti į šį komentarą
      • Algirdas    -  2020-06-20, 17:10

        Pas mum kaime taip nuo amžių šneka ponuli, o jeigu tamstai labiau norisi bendrauti jablonskiškai, taigi nieks nedraudžia, aš kitiems savo kaimo tarmės neprimetu. Beje, „pas mum” jokia ne klaida, na bent jau mano kaime tai tikrai ne.

        Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...